Insultai ištinka ir jaunus: nauja įranga medikams leis padėti greičiau ir tiksliau

Kaip priminė RVUL Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis, galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris, net ir naudojantis medicinos mokslo pažanga, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi.

Pasak daktaro, pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl to insultas pelnytai vadinamas 21-ojo amžiaus rykšte.

„Ūminio insulto specializuoto gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo laiko, kada pacientas pradėtas gydyti. Pagal šiuo metu galiojančias rekomendacijas, ūminio išeminio insulto gydymas intraveninės trombolizės būdu („tirpinant“ trombą medikamentais) gali būti taikomas praėjus ne daugiau nei 4,5 valandos, mechaninės trombektomijos (trombo „ištraukimas iš kraujagyslės“) – ne daugiau nei po 6 valandų nuo ligos pradžios“, – atkreipė dėmesį RVUL Insulto centro vadovas.

Gydymas turi būti pradėtas kaip įmanoma greičiau, nes kiekvienas pusantros valandos uždelsimas galimybę visiškai pasveikti sumažina dvigubai.

„Rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad gydymas turi būti pradėtas kaip įmanoma greičiau, nes kiekvienas pusantros valandos uždelsimas galimybę visiškai pasveikti sumažina dvigubai“, – laiko svarbą akcentavo dr. A. Vilionskis, kartu paaiškindamas, kad laikas svarbus tik tais atvejais, kai taikomas specializuotas gydymas. Konservatyvaus gydymo atveju, pasak dr. A. Vilionskio, laiko veiksnys atsiduria antrame plane.

Gydytojas taip pat džiaugiasi, kad RVUL medikai, taikydami specializuotą patologijos gydymą, pirmauja visoje šalyje. „RVUL vidutinis laikas, per kurį nuo paciento atvykimo į Ligoninę pradėta intraveninė trombolizė, praėjusiais metais buvo trumpesnis nei 40 minučių. Šis rodiklis geriausias tarp visų insulto klasteriui priklausančių gydymo įstaigų Lietuvoje“, – pasidžiaugė RVUL Insulto centro vadovas.

Kovai su laiku tarnauja RVUL įsigytas naujos kartos 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatas, leidžiantis greičiau atlikti reikalingus tyrimus ir labai pagerinti šių tyrimų kokybę. Taip pat įsigytas angiografas, kuris būtinas atliekant trombektomijas.

Aparatai pirkti iš projekto, skirto galvos smegenų kraujotakos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, lėšų.

Pasak RVUL direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, Ūminio išeminio insulto diagnostikos ir gydymo centre gausus būrys profesionalių, patyrusių medikų dirba visą parą tam, kad būtų sukurtos sąlygos išgyventi bei išvengti žmogaus gyvenimo kokybę negrįžtamai pakeičiančių padarinių.

„Nauja įranga leis greičiau atlikti tyrimus, svariai pagerės jų kokybė, informatyvumas, o visų šių veiksnių visuma leis geriau atrinkti ligonius specializuotam gydymui ir jį pradėti greičiau“, – pabrėžė įstaigos vadovas.

Kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad į RVUL, palyginti su kitais šalyje veikiančiais insulto centrais, pacientų, sergančių ūminiu išeminiu insultu, patenka daugiau, jų srautas nuo 2014 m., kai pradėta insultų klasterio veikla, auga.

Nuo 2014 metų iki 2017 metų šia patologija sergančiųjų pacientų RVUL padaugėjo 40 proc. – nuo 791 paciento 2014 metais iki 1200 pacientų 2017 metais. Vien pernai ligoninėje atlikta per 200 intraveninės trombolizės procedūrų ir apie 80 mechaninių trombektomijų.

Gydytoja neurologė, II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė pastebi, kad naujas kompiuterinis tomografas –  tarsi didesnė garantija kiekvienam potencialiam ligoninės pacientui.

„Žmogui patyrus insultą, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi, ypač tada, kai numatomas specializuotas gydymas – intraveninė trombolizė ar trombektomija. Todėl tai, kad naujausios kartos aparatu tyrimas atliekamas greičiau ir kokybiškiau, leis tikėtis geresnių gydymo rezultatų. Papildoma galimybė greitai ir tiksliai įvertinti smegenų audinio būklę užsikimšusios arterijos teritorijoje suteiks galimybę didesniam pacientų skaičiui atverti trombu užkimštą arteriją, atkurti kraujotaką. Be to, ypač svarbu tai, kad šį kompiuterinės tomografijos tyrimą naująja įranga galima atlikti ir kai ligonio būklė labai sunki, pavyzdžiui, dirbtinai ventiliuojamiems pacientams“, – sako dr. I. Slautaitė.

Naujuoju kompiuteriniu tomografu bus galima atlikti galvos smegenų perfuzijos tyrimą, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus.

Įranga pasitarnaus parenkant ankstyvo ūmaus insulto gydymo taktiką (trombolizę, mechaninę trombektomiją). Be to, nauja, pažangia įranga bus gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė. Galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams leis tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus.

Susidariusius kraujo krešulius iš smegenų šalinantys RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus medikai 2012 metais pirmieji Lietuvoje atliko sėkmingą trombektomiją iš galvos smegenų arterijų. Jie taip pat džiaugiasi RVUL sumontuotu moderniausiu angiografu.

Pasak Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo gyd. Audriaus Širvinsko, pacientų, kuriuos ištinka ūmus išeminis insultas, srautas kasmet auga. „Vien pernai 83 pacientams atlikome ūmaus išeminio insulto gydymą. Tai rodo, kad negalime sustoti vietoje, tiesiog privalome žengti koja kojon su technologijomis ir pasitelkti visas įmanomas naujausias priemones, kurios leistų į gyvenimą grąžinti į mūsų ligoninę dėl išeminio insulto patekusius pacientus“, – sako A. Širvinskas.

ELTA primena, kad insulto klasteris tai insulto diagnostikos ir gydymo centras, kuriame įvairių sričių specialistai visą parą užtikrina ankstyvą insulto diagnostiką, pacientų atranką reperfuziniam gydymui – normalios kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose, tolesnę ligonio priežiūrą ir gydymą.

Aiškus teritorinis insulto klasterių paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą.

Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, veikiantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.