Sutrumpėjo paraiškos vertinimas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, tai, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukiama vis daugiau vaistų, tam skiriama vis daugiau lėšų iš PSDF, rodo pastangas užtikrinti, kad pacientai gautų modernų ir veiksmingą gydymą. Tačiau, anot Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) pirmininkės Neringos Čiakienės, nemaža dalis ligonių reikiamo gydymo nesulaukia, nes jiems reikalingi inovatyvūs vaistai iki šiol nepasiekiami.
SAM duomenimis, 2023 m. į kompensuojamųjų sąrašus buvo įtraukti 22 nauji medikamentai, 2024 m. – 45, o nuo šių metų pacientams pradėti kompensuoti 23 inovatyvūs vaistai.
Taip pat, ministerijos teigimu, sutrumpėjo paraiškų vertinimo laikas. 2022 m. vidutinė medikamento vertinimo trukmė siekė 18,7 mėnesio, 2023 m. – 16,8, o per pirmąjį 2024 m. pusmetį paraiškos vidutiniškai buvo įvertinamos dar trimis mėnesiais greičiau.
„Auga ir įvertintų paraiškų skaičius. 2022 m. buvo įvertintos 28 paraiškos, 2023 m. – jau trigubai daugiau – 65 paraiškos, o 2024 m. – net 67 paraiškos“, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Vieni prasčiausių ES
Naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus analizuojančio tyrimo (W.A.I.T.) duomenimis, iš 173 medikamentų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų sąrašuose šių metų sausio pradžioje buvo 28. Palyginimui: ES šalių vidurkis yra 80 vaistų.
Laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių ir vidutiniškai trunka 869 dienas. Europos vidurkis yra 518 dienų.
D. Naumovas teigia, kad Lietuva šioje srityje nesiekia kitų ES šalių lygmens dėl ribotų finansinių galimybių kompensuoti visus naujai registruotus vaistus, mažo galimų gydyti pacientų skaičiaus, sukuriamų medikamentų vertės ir kainos nesutapimų. Taip pat, pasak jo, vis dar yra pateikiama per mažai paraiškų dėl naujų vaistų kompensavimo.
„SAM išanalizavus 2024 m. paskelbtus W.A.I.T. tyrimo duomenis paaiškėjo, kad dėl 70,5 proc. vaistų, kurie buvo įtraukti į tyrimą, paraiškos juos kompensuoti Lietuvoje nebuvo pateiktos“, – nurodo viceministras.
Vis dėlto, pasak POLA pirmininkės N. Čiakienės, situacija šiuo metu yra kiek geresnė, nei rodo tyrimo duomenys: „Tikimės, kad kitų metų suvestinėse Lietuva atrodys geriau, nes duomenys apims jau ir tuos naujus pozityvius pokyčius, kurie įvyko praeitų metų rudenį ir šių metų pradžioje.“
„Pastaruoju metu iš gydytojų onkologų girdime frazę „inovacijų cunamis“, kadangi dabar reikia daugeliui pacientų peržiūrėti gydymo planą, jį perdėlioti pagal jau kompensuojamųjų sąrašuose esančius inovatyvius vaistus“, – tęsia POLA pirmininkė.
N. Čiakienės teigimu, krūties vėžiu sergančioms pacientėms Lietuvoje jau yra suteikiamos panašios gydymo galimybės kaip ir Vakarų Europoje, tačiau dauguma kitomis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, pasak jos, vis dar negali gauti jų gyvybei išsaugoti reikalingo gydymo.
„Yra tokių vėžio tipų, kaip, pavyzdžiui, žarnyno ar ginekologinės vėžinės ligos, kur situacija yra gerokai prastesnė ir inovatyvaus gydymo šiomis ligomis sergantiems pacientams pasiūlyti mūsų gydytojai kol kas negali dėl to, kad pas mus vis dar nėra jiems reikalingų kompensuojamųjų vaistų“, – teigia ji.
Yra tokių vėžio tipų, kaip, pavyzdžiui, žarnyno ar ginekologinės vėžinės ligos, kur situacija yra gerokai prastesnė ir inovatyvaus gydymo šiomis ligomis sergantiems pacientams pasiūlyti mūsų gydytojai kol kas negali.
Situacija labai bloga
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė esamą inovatyvių vaistų prieinamumą šalyje vertina skeptiškai ir sako, kad tarptautinis tyrimas rodo, jog situacija yra labai bloga. Jos teigimu, komitetas planuoja kalbėti su SAM ir kelti klausimų, kodėl Lietuvoje reikiami medikamentai pacientus pasiekia per tokį ilgą laiką.
„Sveikatos reikalų komitetas į rudens sesijos darbotvarkę yra įtraukęs inovatyvių vaistų klausimą, žiūrėsime, ką jie pristatys ir kokį matymą turi tiek SAM, tiek vaistų atstovai. [...] Kur yra problema, ar tai susiję su žmogiškaisiais ištekliais, ar tai yra nekompetencija? Ministerija turi paaiškinti, kokia situacija šiandien yra Lietuvoje“, – teigia politikė.
L. Šukytės-Korsakės teigimu, vienas galimų sprendimų, padėsiančių į kompensuojamųjų sąrašus įtraukti daugiau inovatyvių vaistų, yra PSDF lėšų didinimas.
Skiriamų lėšų neužtenka
Sveikatos apsaugos viceministro D. Naumovo teigimu, PSDF biudžetas pastaraisiais metais nuosekliai augo, o tai, anot jo, leido gerinti vaistų prieinamumą ir diegti naujoves.
„2024 m. PSDF lėšomis vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti buvo skiriama vidutiniškai po beveik 50 mln. eurų per mėnesį, o per metus – 593 mln. eurų. Tai rekordinė suma, kuri pastarąjį dešimtmetį išaugo tris kartus. [...] Didžiausia kompensuojamųjų vaistų biudžeto dalis skiriama onkologinėms ligoms gydyti – apie 250 mln. eurų per metus“, – nurodo D. Naumovas.
Tačiau POLA pirmininkė N. Čiakienė pabrėžia: nors kasmet didėjantis finansavimas iš dalies prisideda prie pokyčių, to esamai problemai išspręsti nepakanka.
„Pinigų niekada nebus pakankamai, todėl pirmiausia reikia imtis kitų, paprastesnių, žingsnių”, – sakė ji.
„Visų pirma, reikia aiškiai informuoti pacientus apie gydymo eigą, antra – numatyti, kada brangus gydymas pacientui gali būti pakeičiamas jau patentų nesaugomais, biologiškai panašiais vaistais. Trečia, turi būti atliekamas horizonto skenavimas ir iš anksto numatomi poreikiai. Be to, pati SAM turėtų veikti proaktyviai – jei matoma, kad šiuo metu kai kuriems vėžio tipams, pavyzdžiui, kolorektaliniam vėžiui, trūksta šiuolaikinio gydymo, ji turėtų imtis iniciatyvos užtikrinti kompensavimo procesą“, – dėstė N. Čiakienė.
Pernai Vyriausybė į savo programą įrašė, kad SAM vadovybė gerins inovatyvių medikamentų prieinamumą. Šių metų gegužės mėnesį tvarka dėl siūlomų kompensuoti vaistų vertinimo buvo supaprastinta.
Anot SAM, pagal naujus reikalavimus, ekonominio preparato vertinimo atlikti nereikia, jeigu siūlomo kompensuoti vaisto veiksmingumas nesiskiria nuo įprastos klinikinės praktikos arba jo kompensavimas itin nepadidins PSDF biudžeto išlaidų.
Taip pat šiemet vasarą buvo pradėti SAM ir inovatyvios farmacijos pramonės, pacientų organizacijų ir gydytojų atstovų susitikimai siekiant pagerinti ES vidurkio nesiekiantį naujų vaistinių preparatų prieinamumą Lietuvoje.
Naujausi komentarai