Infekcijos priežastys

„Žarnyno infekciją galima pasigauti bet kur: ne tik kavinėse ar šviežių ledų kioskeliuose, bet ir parduotuvėse ar turgeliuose, kuriuose prekiaujama pjaustytais vaisiais, daržovėmis, taip pat pajūrio žuvų turgeliuose. Infekciją galima namo parsinešti ir po maudynių vandens telkiniuose“, – įspėja vaistininkė.

Šiltuoju metų laiku viena dažniausių apsilankymo vaistinėje priežasčių ir yra apsinuodijimas maistu ar vandeniu. Pacientai skundžiasi pykinimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos ir raumenų skausmais. Tai yra pagrindiniai simptomai, signalizuojantys apie žarnyno infekciją.

„Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nepaisant maisto ruošimo ir asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis ir t.t. Vasarą šiluma yra palanki terpė bakterijoms daugintis – jau po kelių valandų maistas gali tapti ligos priežastimi“, – apie pavojus perspėja U.Peleckytė.

Vis dėlto dažniausia žarnyno infekcijos priežastis – ne iki galo iškepta arba kiek ilgiau šilumoje pabuvusi mėsa. Todėl dažnai infekcija skundžiasi tie, kurie šiltus vasaros vakarus ar savaitgalius mėgsta pagardinti ant grilio ar kepsninėje keptais mėsos gaminiais.

„Infekcijas sukelti gali vaisiai ir daržovės, kurie prieš valgymą būna netinkamai ar netgi visai neplauti, šilumoje per ilgai pastovėję pieno produktai, pavyzdžiui, grietinėle pertepti tortai. Šie produktai šiltuoju metų laiku labai greitai genda ir turėtų būti vartojami tik įsitikinus, kad yra švieži“, – pabrėžia U.Peleckytė.

Pavojai tolimuose kraštuose

Vaistininkė teigia, kad atsargumo nereikėtų pamiršti ir atostogaujantiems kitose šalyse, ypač egzotinėse. Pasak jos, kelionėse dažniausiai susergama bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, nesutinkamos įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje.

„Tokiu atveju sutrinka įprasta žarnyno mikroflora – prasideda pykinimas ir viduriavimas. Virusine infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo kito, jau sergančio žmogaus, tačiau virusai išgyvena geriamajame vandenyje ir maiste, todėl galima lengvai užsikrėsti fekaliniu-oraliniu būdu. Keliautojams labai svarbu laikytis asmeninės higienos taisyklių, atidžiai rinktis maistą, ypač gatvėse, ir pasidomėti, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas gerti“, – planuojantiems vasaros atostogas ne Lietuvoje pataria U.Peleckytė.

Kaip gydytis?

Prasidėjus staigiam viduriavimui, kyla dehidratacijos rizika, o ši ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to vaistininkė pataria vasaros laikotarpiu ir kelionių metu vaistinėlėje turėti vandens ir druskų kiekį organizme atkuriančių preparatų.

Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus.

„Šie preparatai naudingi ne tik viduriuojant, bet ir karštą vasaros dieną, kai prakaituojame žymiai daugiau. Reikėtų nepamiršti viduriavimą ir pykinimą stabdančių preparatų, žarnyno absorbentų, žarnyno skausmą, spazmus malšinančių preparatų, virškinimo fermentų ir, žinoma, gerųjų bakterijų“, – rekomenduoja vaistininkė.

Nors gydymas susirgus virusine liga labai priklauso nuo simptomų ir paciento amžiaus, pradėjus viduriuoti ar vemti taip pat labai svarbu gerti daugiau skysčių, tačiau vartoti juos mažesniais kiekiais, bet dažniau. Vis dėlto, susirgus sunkia žarnyno infekcija, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais.

„Visada reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus. Taip pat jei kamuoja aukšta temperatūra, viduriuojant kraujuojama ar jaučiamas stiprus žarnyno skausmas. Skausmą lengviausia įsivertinti pagal dešimtbalę skalę“, – teigia vaistininkė U.Peleckytė.