- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba virusu jau būti persirgusiam.
Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems. Šį pirmadienį, 19.30 val., rodoma TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kels klausimą – ar pandemija tikrai valdoma teisingai?
Apie Vyriausybės sprendimus valdant koronavirusą diskutuos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.
Lietuva imasi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduos galimybių paso. Tačiau iki šiol buvo kitaip – ekspertai tikino, kad antikūnų kiekis yra svarbus ir skiepų dozes skatindavo susileisti dažniau, jei organizme jų kiekis sumažėdavo. Nenuostabu, kad dabar daugeliui kyla klausimas – kodėl antikūnai nebetinka dabar, norint gauti galimybių pasą?
L. Slušnys laidoje tikins, kad norint turėti aiškų atsakymą, kiek antikūnų reikia turėti, būtinas standartizuotas tyrimas, o toks standartizavimo procesas gali trukti net iki metų laiko. O štai dabar situacija abejotina – jis pats teigs žinantis net kelis atvejus, kai tas pats žmogus skirtingose laboratorijose tą pačią savaitę darėsi antikūnų tyrimus, o jose gauti atsakymai dramatiškai skyrėsi.
Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su COVID-19 – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti. Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas tvarkoje.
Anot jo, netgi pats antikūnų tyrimas yra pinigų eikvojimas ir Lietuvoje tai tampa fenomenu – jokia kita Europos šalis apie antikūnus nekalba tiek, kiek mūsų tautiečiai. „Dėl to, kad nėra standarto ir užsikrečiama net ir tada, kai esama antikūnų, visi duomenys rodo, jog trečioji dozė ar pilna vakcinacijos schema išvengti galimų mirčių ar sudėtingų susirgimų padeda labiau, negu tiesiog antikūnų turėjimas. Toks sprendimas priimamas pagal mokslininkų ir ekspertų išvadas – antikūnų skaičių naikiname ir einame į vakcinaciją“, – laidoje sakys jis.
Tuo tarpu A. Darinskas tikins, kad antikūnų kiekis svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai. „Imunologijos aš neišdėstysiu, bet yra vienintelė problema – antikūnai gali būti specifiniai ir nespecifiniai. Vakcina gali sukelti specifinius antikūnus to tipo virusui, bet, pavyzdžiui, omikron atveju tų specifinių antikūnų nebus“, – sakys jis.
Taip pat jis pabrėš skirtumą tarp tų, kurie persirgo, ir tų, kurie tiesiog pasiskiepijo: „Kai persergi, pas tave susiformuoja poli antigeniškumas. Tai reiškia, kad jei virusas turi penkias galvas, persirgus prieš tavo visas penkias galvas yra antikūnų. O kai pasiskiepiji, tu turi antikūnų tik prieš vieną galvą.“
Vis dėlto A. Darinskas taip pat palaikys mintį, jog reikėtų nustoti matuoti antikūnų kiekį organizme. „Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su COVID-19 – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti. Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas tvarkoje“, – pabrėždamas natūralios atrankos svarbą sakys jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių2
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...