Imasi bendro pagalbos plano autizmu sergantiems vaikams

Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trečiadienį patvirtino pagalbos planą vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas.

Dvejų metų veiksmų plane numatyta 16 priemonių – kai kurias ketinama įgyvendinti dar šiemet, kitas – kitąmet. Priemonėmis siekiama stiprinti ankstyvą vaikų autizmo diagnostiką, užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų prieinamumą autizmu sergantiems vaikams, kelti paslaugas teikiančių specialistų kompetenciją. Taip pat – užtikrinti psichologinę pagalbą tėvams, kurie augina autizmu sergančius vaikus.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kol kas bendras lėšų poreikis priemonėms įgyvendinti dar skaičiuojamas, tačiau jis teigia, kad priemonės bus finansuojamos įvairiais būdais.

„Priklauso nuo priemonės. Ten, kur yra skatinamosios paslaugos, tai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bus finansuojamos. Yra priemonių, kurios iš Europos Sąjungos fondų bus finansuojamos, taip pat dalis priemonių galės būti finansuojama iš Sveikatos stiprinimo fondo“, – žurnalistams sakė Aurelijus Veryga.

Pirminiais duomenimis, vien SAM šiame plane numatytoms skatinamosioms priemonėms kasmet papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) prireiks apie 250 tūkst. eurų.

Infrastruktūros projektams lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos fondų, iš viso – 12,3 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. bus skirti Vilniaus vaikų raidos centrui, beveik 2,9 mln. – Kauno vaikų raidos centrui, taip pat beveik 1,9 mln. – Druskininkuose esančiai tokias paslaugas teikiančiai „Saulutės“ sanatorijai.

Vis dar negalios yra bijoma, autistų vaikų irgi dar bijoma, čia turime vystyti pažinimą, kad visuomenėje to artumo, bendravimo – tam būtų kuo palankesnės sąlygos.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, prie šio susitarimo prisidėjo ir patys tėvai. Anot ministro, numatyta ne tik apmokyti socialinius darbuotojus, tačiau ir vystyti dienos centrus, kad paslaugos būtų lengviau pasiekiamos regionuose.

„Mano galva, tai yra didžiulis pasiekimas tiek šiai negalios grupei, tiek bendrai neįgaliųjų bendruomenei, kadangi jau atėjo laikas, kada galime individualizuoti skirtingas negalias, sprendimus. Vis dar negalios yra bijoma, autistų vaikų irgi dar bijoma, čia turime vystyti pažinimą, kad visuomenėje to artumo, bendravimo – tam būtų kuo palankesnės sąlygos“, – sakė L. Kukuraitis.

„Esame numatę iš socialinės pusės plėtoti vaikų dienos centrų vystymą. Tai yra laikinas atokvėpis šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Tai yra paslaugos, kurios galėtų teikti įstaigos tiek pavaldžios ministerijai, tiek savivaldai. Ši paslauga iš lėto vystosi“, – pridūrė ministras.

Švietimo ministras Algirdas Monkevčius savo ruožtu vylėsi, kad „kad bus pritarta ir Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad kiekviena mokykla sudarytų sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui ir reikalingos pagalbos teikimui“.

Sveikatos apsaugos specialistai teigia, jog pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus arba yra rizikos veiksnių vystytis vaiko raidos sutrikimui, svarbu laiku kreiptis pagalbos.

Tokia pagalba yra vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Tai – specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaiko raidos sutrikimo nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo artimiesiems.

Ministras A. Veryga tikisi, kad ateityje bus parengta ilgalaikė dešimties metų strategija, į kurią bus įtraukti ir tarptautiniai ekspertai.

„Tie dveji metai yra tas, kas likę šitai Vyriausybei dirbt, tai mes ir planą susidėliojome, ką mes realiai galime suspėti padaryti. Bet aš tikrai pritarčiau tolimesnei dešimties metų strategijai, įtraukiant ir tarptautinius ekspertus. Tai būtų racionalus siūlymas“, – sakė A. Veryga.

Veiksmų planui pritaria ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Kristinos Košel-Patil, kuri teigia, kad ilgametė strategija – irgi būtina. 

„Paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas ne tik dideliuose miestuose, bet ir regionuose. Daugumai specialistų vis dar trūksta kompetencijos autizmo srityje, įstaigos nėra pasiruošusios aptarnauti autizmu sergančius asmenis. Mes džiaugiamės, kad šiandien valstybė įsipareigoja įgyvendinti konkrečius dalykus“, – sakė K. Košel-Patil.

„Tačiau ministerijas kviečiame žengti dar vieną svarbų žingsnį ir paruošti šalies Autizmo strategiją dešimčiai metų. Ją turi kitos Vakarų Europos šalys. Siūlome organizuoti darbo grupę su tarptautiniais ekspertais ir gerąsias praktikas perkelti į Lietuvą“, – sako K. Košel-Patil.

Jos teigimu, būtina dėti pastangas, kad būtų atskleistas tikras autizmu sergančių asmenų skaičius. Manoma, kad kol kas duomenys nėra tikslūs, kai kurie atvejai nediagnozuojami.

SAM duomenimis, pernai vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, iš viso buvo 1896, 2017 metais – 1719 vaikai, 2016 metais – 1434 vaikai.

Naujai susirgusių vaikų pernai buvo 710, 2017 metais – 409 vaikai, 2016 metais – 323 vaikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

?

? portretas
Gera mintis parasyta.

?

? portretas
"Jos teigimu, būtina dėti pastangas, kad būtų atskleistas tikras autizmu sergančių asmenų skaičius. Manoma, kad kol kas duomenys nėra tikslūs, kai kurie atvejai nediagnozuojami." Tai jei tai liga ir yra nediagnozuojama tai logiškai mąstant ji turėtų ūmėti ir stiprėti, o kaip čia dabar išeina..? mažiau gabų vaiką reikia laiku padaryti ligoni, kad jis būtų atskirtas nuo sveikos visuomenės?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių