I. Šimonytė: jei išmetamų vakcinų bus daug, kviesime žmones skiepytis į gyvą eilę

  • Teksto dydis:

Kol kas vakcinos, kurias nepanaudotas tenka išmesti, yra pavieniai atvejai, jeigu tai taps didesne problema, tvarka dėl jų naudojimo bus peržiūrima, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Jeigu tikrai jau tai pasidarys didelio masto problema, tai žinoma, kad reikės teisės aktus keisti“, – žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

„Yra patirtis tokia, kokia buvo kitose šalyse, tame pačiame Izraelyje – dienos pabaigoje kažkokią gyvą eilę skiepyti“, – kalbėjo ji.

Premjerė akcentavo, jog „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos turi labai ribotą galiojimo laiką, jas būtina suskiepyti per kelias valandas.

Jeigu tikrai jau tai pasidarys didelio masto problema, tai žinoma, kad reikės teisės aktus keisti.

„Tai kiek aš žinau, kiek aš esu informuota, tikrai daug institucijų ieško tų žmonių, kurie galėtų atvykti ir pasiskiepyti, jeigu mato, kad tikrai tie likučiai yra: kažkas skiepija po darbo valandų, tikrai stengiasi tas vakcinas sunaudoti“, – sakė premjerė.

Vis dėlto ministrė pirmininkė pabrėžė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu yra vyresnių nei 65-erių bei sergančiųjų skiepijimas, nes būtent šie žmonės turi didžiausią riziką sunkiai susirgti, todėl jų skiepijimas leidžia valdyti krūvį gydymo įstaigose bei mažinti mirtingumą.

„Suprantu, kad žmonės kartais jaučia įtampą ir sako, kad duokite mums greičiau ir greičiau mus suskiepykite. Bendras imunitetas yra svarbu, daugiau žmonių paskiepytų yra geriau negu mažiau žmonių, bet pagrindinis prioritetas dabar yra mažinti mirtingumą. Mirtingumą mažinti gali būtent skiepijimas tų grupių žmonių, kurios turi didžiausią riziką mirti susirgę koronavirusu“, – sakė I. Šimonytė.

Kaune nuo skiepijimo pradžios utilizuota 31 vakcinų dozė, Klaipėdoje – dvi, Šiauliuose – keturios, tai – daugiausia „Moderna“ vakcinos, BNS informavo šių savivaldybių atstovai.

Sveikatos apsaugos ministerija BNS informavo, jog skiepijimo centrams yra rekomenduojama pirma sunaudoti riboto galiojimo vakcinas, o tuomet skiepyti ta, kuri gali būti laikoma ilgiau.

„Šiuo metu matome, kad yra dalis vakcinų utilizuojama, tačiau norime priminti, kiek vakcinų jau panaudota, o kiek yra utilizuota“, – BNS teigė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Ministerija, savo ruožtu, vakcinavimo centrams rekomenduoja pirmoje dienos pusėje naudoti „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinas, nes po atidarymo jų galiojimo laikas yra šešios valandos. Tuo metu „AstraZeneca“ rekomenduojame naudoti antroje dienos pusėje, nes atidarytas buteliukas galioja 48 valandas“, – sakė ji.

Balandį Lietuva gaus daugiau vakcinų

I. Šimonytė teigia, kad Lietuva per balandžio mėnesį gaus tiek COVID–19 vakcinų, kiek gavo nuo jų tiekimo pradžios. Ji pažymi, kad pagrindinis iššūkis dabar bus šias vakcinas kuo greičiau sunaudoti.

Ministrė pirmininkė tvirtina, kad pirmadienį Lietuva gavo maždaug 45 tūkst. „BioNTech ir Pfizer“ vakcinų, antradienį turėtų gauti apie 20 tūkst. „Moderna“ skiepų, o savaitės pabaigoje dar 60 tūkst. „AstraZeneca“ dozių. I. Šimonytė mano, kad tai, jog Vakcinos atkeliauja prieš pat Velykas, kelia tam tikrų iššūkių, tačiau vakcinų tiekimas per balandžio mėnesį, premjerės teigimu, turėtų pasiekti dar didesnį tempą.

Tačiau balandžio mėnesį Lietuva gaus tiek vakcinų, kiek gavo per pirmus tris mėnesius nuo vakcinų tiekimo pradžios.

„Tai nepatogu, kad prieš Velykas, išeiginės dienos, ir, aišku, tai šiek tiek komplikuoja procesą. Tačiau balandžio mėnesį Lietuva gaus tiek vakcinų, kiek gavo per pirmus tris mėnesius nuo vakcinų tiekimo pradžios“,– Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.

Premjerė abejoja, kad šventinį Velykų savaitgalį bus platesne apimtimi vykdoma vakcinacija nuo COVID-19. Ministrės pirmininkės teigimu, vakcinaciją savaitgaliais iš esmės planuojama pradėti po Velykų.

„Iki kažkokios ribos tai bus galima ir šventinėmis dienomis daryti, pavyzdžiui, šeštadienį, bet jau sekmadienio realistiškumu aš tikrai šiek tiek abejočiau“, – Seime žurnalistams antradienį teigė I. Šimonytė.

„Mūsų planas yra toks, kad savaitgalį jau būtų įdarbinti skiepijimai iš esmės po Velykų“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, dabar svarbiausias iššūkis Lietuvai bus pasiruošti kuo greičiau sunaudoti gautas vakcinas ir prisitaikyti prie išaugusių skiepų tiekimo tempų.

„Tai bus pagrindinis iššūkis, kaip kuo daugiau ir kuo greičiau tų vakcinų sunaudoti, ypač tose savivaldybėse, kuriose padėtis yra blogesnė“,– tvirtino premjerė.

Klausimas dėl spartesnio pareigūnų skiepijimo sprendžiamas

Klausimas dėl spartesnio pareigūnų vakcinavimo šiuo metu yra sprendžiamas, tačiau gaunant didelius vakcinų kiekius greitai jis taps mažiau aktualus, sako premjerė I. Šimonytė.

„Klausimas dėl pareigūnų yra sprendžiamas ir manau, kad taip pat bus artimiausiu metu pradėti skiepyti, nes nuo šios savaitės pradedame gauti tikrai didelius kiekius vakcinų ir jau dabar turbūt didesnis iššūkis taps ne kas kur yra prioriteto eilėje, bet kaip spėti kaip įmanoma greičiau vakcinų per įmanomai trumpiausią laikotarpį suskiepyti“, – žurnalistams antradienį sakė ji.

Yra tiesiog tokia eilė prioritetų: ugdymo įstaigų darbuotojai – tiek mokytojai, tiek ir dėstytojai – buvo įtraukti į aukštesnę prioritetų eilę. Todėl tas skiepijimas ir vyksta.

Praėjusią savaitę papildžius prioritetinę švietimo darbuotojų grupę, pradėti skiepyti aukštųjų mokyklų dėstytojai, taip pat mokytojai, kurie šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Pareigūnai patenka į paskutinę prioriteto eilę ir yra keliomis pozicijomis žemiau šiame sąraše.

„Yra tiesiog tokia eilė prioritetų: ugdymo įstaigų darbuotojai – tiek mokytojai, tiek ir dėstytojai – buvo įtraukti į aukštesnę prioritetų eilę. Todėl tas skiepijimas ir vyksta“, – sakė premjerė.

Pasak jos, nors dalis jų šiuo metu nedirba, tikimasi, kad jau netrukus tiek dėstytojai, tiek mokytojai galės grįžti prie kontaktinio ugdymo.

„Abiturientų mokytojai irgi labai tikimės, kad labai greitai galės pradėti dirbti kontaktiniu būdu. Iš esmės turbūt dėl abiturientų mokytojų ta prioritetų eilė labiausiai ir buvo pakeista, tam, kad abiturientai galėtų grįžti“, – sakė I. Šimonytė.

Sprendimas įtraukti į prioritetus visus švietimo įstaigų darbuotojus jų neskirstant, priimtas dėl patirties su pradinių klasių mokytojų skiepijimu, kai buvo daug nesusipratimų, kas turi, o kas neturi teisės skiepytis. Todėl, premjerės teigimu, nuspręsta švietimo institucijas skiepyti „didmena, visus iš karto“.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirma doze paskiepyta 330,8 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – 152,9 tūkst.

Lietuva iki šiol yra gavusi per 554,7 tūkst. vakcinų, iš jų sunaudota – per 483,7 tūkst.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gytis

Gytis portretas
Labai gerai, nes man eilė gal vasaros gale ateitų, o gyvai skiepą gal gaučiau greičiau, nes Kalėdoms noriu skristi į svečius. O skiepų pasai vis tiek bus.

Oho, ho, kaip bus

Oho, ho, kaip bus portretas
Nuodus ir per jėgą kiša. Svarbu pinigus atgauti, o žmogaus sveikatą nerūpi. Tai kam tiek užsakyti, jei norinčių mirti per vakcina niekas nenori.

Aha

Aha portretas
Jei išėdų nuo ponų stalo bus daug, kviesime ubagus į labdaros valgyklą prie konteinerių.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių