Į mokyklas išėjo prasčiau matantys vaikai

"Po nuotolinio mokymo tie vaikai, kurie dar dešimtmetį ar kelis galėjo matyti gerai, dabar mato prastai. Į mus kreipiasi labai daug tėvelių dėl vaikų pavargusių akių", – pastebi gydytoja oftalmologė Regina Ševelkaitienė. Pasak gydytojos, jei vėl grįžtų nuotolinis mokymas, reikėtų keisti darbo režimą.

Kompiuteris visai dienai

Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos oftalmologės R.Ševelkaitienės teigimu, po užsitęsusio nuotolinio mokymo šiais mokslo metais į mokyklas išėjo prasčiau matantys vaikai.

"Vaikai visą dieną prasėdėdavo prie kompiuterio. Juk pasibaigus pamokoms jie ir toliau naudojosi informacinėmis technologijomis, kad galėtų paruošti namų darbus. Iki nuotolinio mokymo pradžios mes sakydavome tėvams, kad vaikas prie įvairių ekranų per dieną gali praleisti dvi tris valandas. Sakydavome, kad vaikai nežaistų kompiuteriu, nelandžiotų į internetą be reikalo. Prasidėjus nuotoliniam mokymui, neturėjome, ką pasakyti, nes jie buvo priversti po aštuonias valandas ir daugiau per dieną praleisti prie kompiuterio, planšetės ar telefono. Tokio krūvio neatlaiko suaugusiųjų akys, o vaikų – juo labiau", – atkreipė dėmesį gydytoja.

Ji palygino, kad visą dieną dirbti kompiuteriu vaiko akių raumenims yra tas pats, kas kūno raumenims iškrauti vagoną anglių. "Lygiai tas pats atsitinka su vaiko akių raumenukais, kuriems toks krūvis dirbant kompiuteriu yra per didelis. Akys pervargsta. Paskui akys, kurios galėjo būti sveikos, prastai mato, ateina vaikai su akomodacijos spazmais", – pasakojo R.Ševelkaitienė.

Visą dieną dirbti kompiuteriu vaiko akių raumenims yra tas pats, kas kūno raumenims iškrauti vagoną anglių.

Esant akomodacijos spazmams, tolimiausias gero matymo taškas artėja prie akies, silpsta regėjimo aštrumas. Dėl to gali išsivystyti trumparegystė. Pasak gydytojos, daugėja trumparegių vaikų.

"Vis daugiau vaikų prireikia akinių. Ši tendencija nesikeis, jei ir šiais mokslo metais ilgai bus taikomas nuotolinis mokymas", – įspėjo gydytoja.

Darbo ir poilsio režimas

Pasak gydytojos, jei vėl būtų įvestas nuotolinis mokymas, reikėtų keisti darbo ir poilsio režimą, kuris iki šiol buvo labai kenksmingas vaikams. "Įprastai klasėse pamokos trunka 45 minutes, tada – dešimties minučių pertrauka. Tačiau dirbant kompiuteriu per dešimt minučių niekas neatsikuria. Be to, per tą laiką vaikai turėtų sėdėti užsimerkę, išeiti į lauką arba pasižiūrėti pro langą, padaryti akių raumenis atpalaiduojančių pratimų. Tačiau vaikai paprastai to nedaro. Pertraukų reikėtų kur kas ilgesnių", – užsiminė pašnekovė.

Gydytoja pataria mokytojams ir tėvams labai nesižavėti elektroninėmis pratybomis. Mat atlikdami užduotis jose vaikai taip pat sėdi prie kompiuterio, žvelgia į kompiuterio ekraną. "Dirbant su knyga, popierinėmis pratybomis, susidaro kitoks, sveikesnis šviesos atspindys, akys tuomet dirba kitaip, akių raumenys mažiau pavargsta. Juk jei kilnosime svarmenis, raumenys treniruosis, bet jei svarmenį tik laikysime rankoje ilgą laiką, raumuo pavargs. Lygiai taip pat čia: jei akių raumenukai dirba, koncentruodami žvilgsnį artyn, tolyn, tai į vienokį, tai į kitokį paviršių, jie yra ir treniruojami, ir pailsi. Tačiau, jei jie visą dieną vienodai įkniubę į ekraną, raumenukai pervargsta", – pasakojo E.Ševelkaitienė.

Dėl besivystančios trumparegystės vis daugiau vaikų reikia akinių. Gydytoja pripažįsta dabar dažniau išrašanti siuntimus vaikams pas vaikų oftalmologus tam, kad šie nustatytų, kokie akiniai geriausiai koreguotų regą. Dažniau išrašo ir mankštų, maitinamųjų lašų akims. Ankstyvą rudenį ji pataria akis maitinti ir iš maisto gaunamais vitaminais. "Dabar – vaisių, daržovių sezonas. Rekomenduojame jų valgyti didesniais kiekiais, kad pasimaitintų akių raumenukai. Sintetinius vitaminus reikėtų palikti žiemai. Reikia, kad vaikai išeitų į lauką pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, gyventų aktyvų fizinį gyvenimą", – ragino R.Ševelkaitienė.

Vaikams iki dvylikos metų prie ekranų rekomenduojama praleisti iki valandos per dieną. Į šį skaičių įeina laikas, praleistas prie televizoriaus, kompiuterio, planšetinio kompiuterio, telefono.

Kenkia ne tik akims

Gydytoja oftalmologė primena: "Vaikams iki dvylikos metų prie ekranų rekomenduojama praleisti iki valandos per dieną, nuo dvylikos metų – 2–3 valandas. Pabrėžiu, kad į šį skaičių įeina laikas, praleistas prie įvairių ekranų: televizoriaus, kompiuterio, planšetinio kompiuterio, telefono."

Paaugliams nuo šešiolikos metų prie ekranų rekomenduojama praleisti iki 3–4 valandų. Šį laiką reikėtų praleisti ne vienu prisėdimu, o darant pertraukas. Per jas reikėtų atlikti akis ilsinančių pratimų. Vienas tokių, rekomenduojamas ir vaikams, ir suaugusiesiems – žvilgsnį pakaitomis koncentruoti tai į tolį, tai į arti esantį objektą.

"Čia panašiai kaip dirbant fizinį darbą: remiantis medicininėmis saugos taisyklėmis, turi būti daromos pertraukos. Jei darbas sėdimas – žmogus turi pakeisti padėtį, atsistoti, pavaikščioti, kad suaktyvėtų kraujotaka. Taip ir su akimis – joms reikia pailsėti", – sako R.Ševelkaitienė.

Ji užsimena, kad akys – tik vienas organų, kenčiančių nuo ilgo sėdėjimo prie ekranų. "Kenčia ir stuburas, laikysena, kraujotaka, medžiagų apykaita, smegenų veikla. Akys – pats paprasčiausias reikalas. Jei nėra gilių patologijų, išgelbės akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Tačiau dėl ilgo sėdėjimo prie ekranų atsiranda pakitimai visame organizme. Medžiagų apykaitoje, smegenų veikloje, pažinimo, bendravimo procese – gali pasikeisti net vaiko asmenybė. Ir tie pakitimai, nieko nedarant, gali tapti negrįžtami", – apie ilgalaikius padarinius sveikatai įspėja gydytoja.

Akių higienos reikalavimai

Dirbant kompiuteriu:

• Sėdėti tik prie ūgiui pritaikyto stalo ir ant tinkamo aukščio kėdės.

• Išlaikyti 30–50 cm atstumą tarp akių ir regimo objekto.

• Po 30 minučių įtempto regimojo darbo daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, o po 40–45 minučių – bent 10 minučių pertrauką.

Žiūrint televizorių:

• Sėdėti ne arčiau kaip 2,5 m nuo televizoriaus ekrano.

• Be pertraukos nežiūrėti televizoriaus ilgiau kaip 1–1,5 valandos.

• Po darbo kompiuteriu žiūrėti televizorių ne greičiau kaip po 1–2 valandų, riboti žiūrėjimo laiką.

Dirbant uždarose patalpose:

• Darbo vietos apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 500 liuksų.

• Neužtemdyti langų. Užuolaidos gali dengti ne daugiau kaip 15 cm langų krašto.

• Dirbti kuo arčiau dienos šviesos šaltinio (lango).

Vairuojantiesiems automobilį:

• Reguliariai tikrinti regėjimą ir akinių tinkamumą.

• Laikytis saugaus greičio. Didėjant greičiui regėjimo laukas siaurėja.

• Būti atidesniems tamsiu paros metu, kai avarijos rizika išauga 1,5–2 kartus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių