Turime suvokti: Lietuvoje negresia žemės drebėjimai, neištinka didelės gamtos katastrofos, tačiau esame endeminė erkinio encefalito zona. Lietuva jau keletą metų iš eilės pirmauja pagal užsikrėtimus erkių platinama Laimo liga ir erkiniu encefalitu.

Situacija grėsminga

"Lietuva ir kitos Baltijos šalys pasižymi didžiausiu sergamumu erkiniu encefalitu. Deja, pas mus erkėms veistis yra ypač geros sąlygos", – konstatuoja gydytoja L.Nakutienė.

Pasigirsta raginimų valstybės lygiu imtis veiksmų dėl erkių platinamų ligų prevencijos ir galimos viešųjų žaliųjų erdvių apsaugos. Lietuvoje sergančių erkiniu encefalitu skaičius viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas normas. Pernai buvo fiksuojami 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o PSO rekomenduoja visuotinę vakcinaciją esant penkiems atvejams 100 tūkst. gyventojų.

Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais, o štai erkinis encefalitas – sudėtinga liga, nuo jos miršta iki 4 proc. suaugusiųjų. Specifinio gydymo nėra, gydoma tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius.

Paplitęs mitas, kad anksčiau erkių neva buvo mažiau todėl, kad pievos ir miškai iš sraigtasparnių būdavo purškiami chemikalais. Erkės priklauso žemutiniam miško sluoksniui, gyvena ant žolių, tad purškiant chemikalai jų nepasiekia.

Ekspertai pažymi, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų – vakcinacija, ji nebrangi ir gana prieinama. Kaimyninei Latvijai pradėjus kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito, sergamumas šioje šalyje gerokai sumažėjo.

Kol nėra galimybių visiems kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito, labai svarbu šviesti visuomenę apie erkes, jų platinamas ligas ir padarinius.

"Lietuvoje kasmet didėja užkrėstų erkių populiacija, daugėja užsikrėtusių jų platinamomis infekcijomis. Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais, o štai erkinis encefalitas – sudėtinga liga, nuo jos miršta iki 4 proc. suaugusiųjų. Specifinio gydymo nėra, gydoma tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Be to, kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau ja serga", – įspėja gydytoja L.Nakutienė.

Atsarga: L.Nakutienė nepritaria tiems žmonėms, kurie dėl erkių prisiekia nekelsiantys kojos į gamtą. "Kam atimti iš savęs malonumą?" – klausia gydytoja ir pataria tiesiog gerai apsisaugoti.

Pašnekovė džiaugiasi, kad kasmet daugėja besiskiepijančių nuo erkinio encefalito. "Pati efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia net 98 proc., – sako gydytoja infektologė. – Skiepytis nuo erkinio encefalito palankiausia rudenį ir žiemą, tačiau galima ir visus metus, nes imunitetas erkiniam encefalitui susiformuoja per 3–4 savaites, tik būtina tęsti vakcinaciją."

Taikiniai esame visi

Ne visos erkės gali užkrėsti šia liga – Europoje erkiniu encefalitu užsikrėtę nuo 0,1 iki 5 proc. visų erkių, Laimo liga – 15 proc. Atitinkamai dėl to ir žmonių sergamumas Laimo liga yra dažnesnis.

Skaičiuojant paprastai, vidutiniškai kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu ar Laimo ligą sukeliančia bakterija. Taigi infekuotų erkių taikiniu galime tapti kiekvienas, o tikimybė dar didesnė, jei gyvename tose vietovėse, kur 40–50 proc. erkių yra užkrėstos. Įdomu tai, kad erkių aktyvumo metu nėra saugaus laiko, nes erkės aktyvios ir dieną, ir naktį.

Erkės įsisiurbia ne tik miške, pievose, bet ir žaliuosiuose miestų plotuose. "Jeigu žolė aukšta, erkėms ten gerai. Žmonės sako: eini Laisvės alėja, erkės gali nuo liepų kristi. Šito tikrai nėra. Erkėms reikia pakankamai drėgmės, todėl jos gyvena arčiau žemės, į medžius tikrai nesulipa. Erkės maitinasi žmogaus krauju, aukos laukia žolėje ar neaukštuose krūmuose, dažniausiai 10–20 cm, rečiau iki 1,5 m virš žemės", – paaiškina gydytoja L.Nakutienė.

Pašnekovė paneigia ir dar vieną mitą, esą erkių platinamos ligos – grėsmė suaugusiesiems, neva vaikai jomis neserga.

"Erkinio, kaip ir koronos viruso, ypatumas yra tas, kad jis labiau pažeidžia vyresnio amžiaus žmones, tačiau vaikai taip pat serga erkiniu encefalitu. Tarp jų – ir mažiausieji, iki septynerių metų amžiaus. Todėl labai svarbu skiepyti vaikus nuo erkinio encefalito", – ragina infektologė.

Apgaulinga tyla

Esame girdėję ir skaitę įspėjimų, kaip elgtis įsisiurbus erkei, bet daugelis, taip atsitikus, sutrinka. Pasitaiko, kad tą pačią dieną skuba pas gydytojus, tikėdamiesi aiškaus atsakymo, ar jie neužsikrėtė erkių platinama liga.

"Pas gydytojus atvykstama dar ir tuo atveju, kai žmogus pats negali išsitraukti erkės, kai jos įsisiurbia sunkiai pasiekiamose kūno vietose. Tokios pagalbos jis gali sulaukti, tačiau ne atsakymo, ar neužsikrėtė, – sako gydytoja. – Žmonės tikisi, kad ištirsime kraują ir iškart pasakysime. Taip nėra. Įvertinti, ar žmogui įsisiurbė erkinį encefalitą, ar Laimo ligą platinanti erkė, atliekant kraujo tyrimus, galima tik po 3–4 savaičių. O iki tol reikia stebėti savo savijautą ir organizmo pakitimus. Jeigu žmogus neskiepytas nuo erkinio encefalito, jis sukarščiuoja."

Medikai pataria nevakcinuotiems žmonėms iš karto po erkės įsisiurbimo neplanuoti tolimų kelionių. Gydytoja L.Nakutienė pasakoja apie pacientą, kuris po erkės įsisiurbimo užsikrėtęs erkiniu encefalitu išvyko į Londoną.

"Pirmą karščiavimo bangą jis praleido namuose, o pagerėjus išskrido. Kadangi nejautė didesnių galvos skausmų, nė nepagalvojo, kad erkė sukėlė ligą. Antroji karščiavimo banga užklupo Londone, skubiai grįžo į Lietuvą, tiesiai į ligoninę", – medikė konkrečiu atveju iliustruoja erkinio encefalito simptomus.

Karščiavimas, gripą primenantys kaulų ir raumenų, galvos skausmai, nuovargis, silpnumas – tai pirmoji ligos fazė, kai simptomus galima nesunkiai supainioti su būdingais peršalimui, visoms virusinėms infekcijoms. Išgėrus tablečių, savijauta apgaulingai pagerėja, todėl po savaitės žmogus mano jau pasveikęs.

Deja, tariamai pasveikus, dažniausiai po savaitės smogia antroji karščiavimo banga ir centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: stiprūs galvos skausmai, pykinimas ir (arba) vėmimas, sprando raumenų sustingimas, sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, nevalingas drebulys, sutrikusi pusiausvyra ir koordinacija.

Infektologė L.Nakutienė prisimena pernai gydytą pacientę, kuri karščiavo ir jautė dusulį atsigulus į horizontalią padėtį dėl viruso pakenkimo galvos smegenims. Tai netipinė erkinio encefalito forma, deja, labai sunki.

Gresia komplikacijos

Verta žinoti, kad ta pati erkė vienu metu gali žmogų užkrėsti ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga. Pastarąją sukelia užkrėstos erkės žarnyne gyvenančios bakterijos, encefalitą – virusas, esantis erkės seilių liaukose ir seilėse. Jei žmogaus imuninė sistema pakankamai stipri, tikėtina kad įsisiurbus tokiai erkei jis susirgs tik viena iš šių ligų. Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad užkratas bus perduotas žmogui.

"Ligos metu vyksta galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas, dėl kurio ilgam sutrinka sergančio žmogaus darbingumas, atsiranda liekamieji reiškiniai, išsivysto neįgalumas", – paaiškina gydytoja infektologė.

Negydant Laimo ligos, gresia neuroboreliozė, kai pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, atsiranda įvairių kūno dalių, galūnių skausmai, nepraeinantys nuo skausmą mažinančių vaistų, sutrinka miegas, jutimai.

Persirgę erkiniu encefalitu trečdalis pacientų kenčia nuo įvairių gyvenimo kokybę trikdančių negalavimų – galvos skausmų, atminties, dėmesio sutrikimų, apie 10 proc. gali patirti galūnių paralyžių ar parezę.

Laimo liga yra gydoma antibiotikais, tačiau ja persirgus imunitetas nesusiformuoja ir ja galima vėl susirgti. Persirgus erkiniu encefalitu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

Jokio nevirinto pieno!

"Mes esame klausinėtojai, – šypsosi gydytoja L.Nakutienė ir pasakoja apie diagnostikos ypatumus. – Kol nėra atliktų kraujo tyrimų, kiekvieno karščiuojančio paciento jau nuo ankstyvo pavasario pradedame klausinėti, ar buvo gamtoje, ar gėrė nevirinto pieno."

Medikė primena jokiu būdu negerti nevirinto karvių, ypač ožkų, pieno. "Jeigu tuo metu ar neseniai jas buvo sukandusios erkės, užsikrėtusios erkinio encefalito sukėlėjais, jie patenka į pieną. Prieš kelerius metus nuo erkinio encefalito gydėme kelių kartų šeimą iš Prienų. Visi užsikrėtė gerdami savo auginamos ožkos pieną. Šeimos dauguma pasveiko, deja, močiutės, turėjusios lėtinių ligų, gyvybę liga pasiglemžė", – įspėja apie realų pavojų infektologė.

Pasak gydytojos, pasitaiko atvejų, kai žmonės nepastebi, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė. Taip gali atsitikti, jei įsisiurbia erkės lerva ar nimfa.

"Erkė vystosi dvejus trejus metus, ir jei ji infekuota, tokia išlieka visose vystymosi stadijose. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos, todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios pavasarį ir vasaros pabaigoje", – paaiškina pašnekovė.

Įkandimo vieta gali ir neparausti, kartais paraudimas atsiranda tik po kelių dienų ar net savaičių, todėl labai svarbu atidžiai stebėti savo savijautą.

Kad neapkarstų malonumas

"Kai kurie pacientai, po erkinio encefalito gydymo išrašomi namo, prisiekia niekada daugiau kojos į gamtą nekelsiantys. Kam atimti iš savęs tai, kas kelia geras emocijas? – klausia gydytoja L.Nakutienė ir ragina verčiau jau apsisaugoti prevenciškai.

Kadangi labai svarbu kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę, gal verta susiruošus į gamtą pasiimti ir pincetą.

"Tai darau nuolat ir jau daugybę metų. Taip, tai tiesa – kuo greičiau ištrauksi erkę, tuo mažiau užkrato paklius į kraują, – primena pašnekovė. – Visada pasiimu ne tik pincetą, bet ir dezinfekcinių priemonių."

Buvimas gamtoje nekels siaubo, jei būsime gerai pasiruošę: apsirengę šviesiais drabužiais, dengiančiais rankas ir kojas (palaidinės – ilgomis rankovėmis, kelnės – ilgomis klešnėmis, geriausia – sukištomis į šviesias kojines), užsidėję galvos apdangalą, turėsime ne tik pincetą, bet ir repelentų.

"Be abejo, jie taip pat padeda, tačiau nėra vieno, kad pasakytum – štai šituo išsipurkšk ir apsisaugosi", – sako gydytoja, pati teikianti pirmenybę eteriniams aliejams, ypač – arbatmedžio.

Renkantis purškalus, reikia skaityti instrukciją, ar jie skirti apsisaugoti nuo uodų, erkių, ar ant odos purkšti, ar tepti, kiek laiko veikia. Rinkitės tokius, ant kurių nurodyta, kad jie – nuo erkių. Nes ta pati veiklioji medžiaga, naudojama visuose repelentuose, tinka apsisaugoti ir nuo uodų, mašalų, ir nuo erkių, bet skiriasi koncentracija. Erkei atbaidyti reikia didesnės koncentracijos.

Grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose.

Patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais drabužiais, o vilkėtus pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

Ar žinote?

Erkės neturi regos organų, tačiau jutimo organais jaučia artėjančią auką, patekusios ant kūno ieško tinkamos vietos įsisiurbti. Erkės įsisiurbimas nejuntamas, kadangi ji su seilėmis išskiria skausmo malšinamąsias medžiagas. Įsisiurbusi erkė ant kūno gali išbūti gana ilgą laiką. Erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują.

Jei įsisiurbė erkė

– Nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į palapinę, ir staigiu judesiu ištraukite.

– Traukdami erkę nespauskite jos pilvuko, kad ši neįšvirkštų į žaizdą ligos sukėlėjų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos.

– Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite antiseptiniu tirpalu.

– Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus.

– Ištraukus erkę rekomenduojama dieną pasižymėti kalendoriuje.

– Ištrauktos erkės tirti laboratorijoje neverta, kadangi net ir užsikrėtusi erkė nebūtinai suspėjo perduoti ligą žmogui, o jei ir perdavė – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo ligos jau įkandus erkei, nėra.

– Stebėkite savo sveikatą – jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas ar pablogėjo savijauta, nedelsdami kreiptis į gydytoją.

Skiepai – efektyviausia apsauga

– Įprastinė skiepijimo schema:

1 dozė;

2 dozė – 1–3 mėn. nuo pirmosios vakcinacijos;

3 dozė – 5–12 mėn. nuo antrosios vakcinacijos.

4 dozė – po 3 metų nuo trečiosios dozės.

Imunitetui palaikyti vėliau skiepijamasi kas 3–5 metus.

– Pagreitinta skiepijimo schema:

1 dozė;

2 dozė – 2 savaitės nuo pirmosios vakcinacijos;

3 dozė – 5–12 mėn. nuo antrosios vakcinacijos.

Pirma palaikomoji dozė – po 3 metų.

Kitos palaikomosios dozės – kas 3–5 metus.

– Pradėti vakcinaciją galima nuo vienų metų. Iki vienų metų amžiaus ir nėščiosioms apsisaugoti nuo erkių rekomenduojami repelentai.

– Kaip ir po bet kurio skiepo, taip ir po vakcinavimo nuo erkinio encefalito dažniausiai pasireiškia vietinės nepageidaujamos reakcijos – tai skiepo vietos paraudimas, patinimas, skausmingumas, karščiavimas. Kadangi šios reakcijos laikinos, nerimauti nereikėtų.

Gyvūnų mylėtojams

Jeigu turite katę arba šunį, neužmirškite ir jų apsaugoti nuo erkių. Jei jie patys neužsikrės erkių platinama gyvūnams pavojinga liga, gali erkių parnešti į namus ir jos įsisiurbs jums.

Erkinio encefalito paplitimo žemėlapis.