Gyvenimas po infarkto – toks pat ryškus, tik atsargesnis

"Dabar gyvenu saikingiau", – vienbalsiai tvirtina du infarktą išgyvenę pašnekovai. Verslo konsultantas, rašytojas Giedrius Drukteinis ir žurnalistė, visuomenininkė Birutė Garbaravičienė jį patyrė skirtingomis aplinkybėmis, tačiau abiem infarktas smogė netikėtai.

Rūkyti metė palaipsniui

Abu pašnekovai džiaugiasi šalutiniu teigiamu infarkto efektu: sumažėjusiu svoriu ir prisipažįsta, kad po šios tiesioginės ar netiesioginės akistatos su mirtimi pasikeitė jų požiūris į gyvenimą.

"Gyvenu gerokai saikingiau nei iki infarkto, nes viskas apribota, sureguliuota. Esu griežtai prižiūrimas, žmona gamina man sveiką maistą", – prisipažįsta G.Drukteinis. Iš televizijos ekrano nuolatos besišypsančiam, pasitempusiam, energingam vyrui infarktas smogė netikėtai. Gerai jautęsis, sveikata nesiskundęs 49-erių G.Drukteinis vieną dieną sukniubo prie automobilio vairo. Jį išgelbėjo aplinkiniai, ištraukę iš automobilio ir teikę pagalbą tol, kol atvažiavo medikai. "Kraujagyslėse susikaupė viso mano aktyvaus ir nuodėmingo gyvenimo būdo padariniai – susiformavo trombas ir staiga užkimšo gyvybiškai svarbią kraujagyslę", – taip kraujagyslių aterosklerozės sukeltą miokardo infarktą yra apibūdinęs G.Drukteinis.


Giedrius Drukteinis. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Kelios paros esant dirbtinai sukeltos komos būsenos, intensyvi gydytojų priežiūra, reabilitacija – ir po poros mėnesių vyras jautėsi vėl visiškai sugrįžęs į visavertį gyvenimą.

"Galiu gyventi kaip anksčiau, tik su tam tikromis išlygomis – turiu atsisakyti visų kenksmingų veiksnių, kurie privedė prie tokios sveikatos krizės. Niekada nepiktnaudžiavau greituoju maistu ar alkoholiu, tačiau labai daug rūkiau, kavą gerdavau litrais. Nesilaikiau ir režimo: bet kada eidavau miegoti, bet kada keldavausi, bet ką bet kur valgydavau", – savo nuodėmes vardijo žinomas vyras. Anksčiau iki dviejų pakelių cigarečių per dieną surūkydavęs verslo konsultantas šį žalingą įprotį metė ne iš karto. Ir ne dėl to, kad trūktų valios. Cigarečių atsisakyti palaipsniui patarė medikai – kad būtų išvengta šoko, kurį staiga metus rūkyti patirtų organizmas.

Šalutinis teigiamas efektas

Dabar jis sportuoja ir sveikiau maitinasi – tai, kad numetė apie 10 kg svorio, G.Drukteinis vadina šalutiniu teigiamu infarkto efektu. Be to, vyras prisipažino dabar nebedirbantis po 16–20 valandų per parą, kaip pasitaikydavo anksčiau, daugiau laiko skiria poilsiui. Dabar jis kasdien vartoja vaistus, periodiškai apsilanko pas gydytojus. "Supratau, kad viena didžiausių mano darytų klaidų – nesitikrinti sveikatos, – užsiminė G.Drukteinis. – Gavau gerą pamoką, kad, nepaisant to, kaip gerai jautiesi, mano amžiaus vyrui reikia tikrintis sveikatą. Juo labiau kad ir genetiškai patenku į rizikos grupę: mano senelis yra miręs nuo infarkto, tėvas, tiesa, kur kas vyresnio amžiaus, yra patyręs priešinfarktinę būseną."

Kraujagyslėse susikaupė viso mano aktyvaus ir nuodėmingo gyvenimo būdo padariniai – susiformavo trombas ir staiga užkimšo gyvybiškai svarbią kraujagyslę.

Pašnekovas prisipažino perkainojęs savo ankstesnį gyvenimą ir kaip niekad aiškiai suvokęs: nepaisant svarbių darbų, pasiekimų, žinomumo, pasaulis be jo nesugrius. "Po šių įvykių iš naujo įvertinau šeimą: žmoną, vaikus, brolio šeimą, tėvus ir draugus. Tai iš tiesų vertinga ir brangu, o visa kita – antraeiliai dalykai", – sako G.Drukteinis, neišeinantis į darbą neapkabinęs žmonos, dažniau paskambinantis tėvams ir užsienyje studijuojančiai dukrai.

Infarktą vadina laimingu

Kaunietę žurnalistę, visuomenininkę Birutę Garbaravičienę infarktas ištiko prieš pusantrų metų. Su sūnumis, marčiomis ir anūkais ji tuo metu atostogavo Palangoje. "Tai buvo atsipalaidavimo laikas – jokių ženklų apie artėjantį infarktą. Buvo karštos rugpjūčio dienos. Naktį pasidarė silpna, ėmė trūkti oro, išmušė šaltas prakaitas – jis tiesiog tekėte tekėjo, – prisiminė žinoma moteris. – Tuo metu aš viską nurašiau karštam orui – buvo labai tvanku, tiesiog nebuvo kuo kvėpuoti. Rytą visa šeimyna išėjo prie jūros, o aš likau. Jokio skausmo nejaučiau, buvo tik nuojauta, kad kažkas negerai su širdim. Paskambinau pažįstamai kardiologei, kuri patarė nedelsiant kreiptis į medikus. Taip aš atsidūriau Klaipėdos jūrininkų ligoninės ligonių priėmimo-skubios pagalbos skyriuje."

Tyrimai parodė įvykusį infarktą. Be to, įvedę zondą medikai nustatė, kad trys širdies kraujagyslės beveik visiškai užsikimšusios. "Aš savo infarktą vadinu laimingu – esu įsitikinusi, kad jis išgelbėjo mane nuo mirties. Nemėgstu be reikalo lakstyti pas gydytojus ir tas beveik užsikimšusias kraujagysles tikriausiai būčiau pražiūrėjusi – galėjau staiga kristi kaip ir Leonidas Donskis", – savo artimą bičiulį ir bendražygį, su kuriuo rengė televizijos laidą "Be pykčio", prisiminė pašnekovė. Filosofas taip pat neturėjo jokių didelių nusiskundimų sveikata, tačiau jo staigios mirties priežastimi tapo užsikimšusi širdies kraujagyslė.

Kaunietė sakosi po infarkto Klaipėdoje sulaukusi aukščiausio lygio pagalbos. "Zonduojant man buvo sustojusi širdis – mane gaivino. Paskui įdėjo tris stentus. Išgirdus diagnozę – infarktas – jokios baimės nebuvo. Atsirado absoliuti vidinė ramybė. Kai atsigavau po gaivinimo, pagalvojau: vaikai – dideli, anūkai – taip pat. Gražus gyvenimas nugyventas, daug darbų padaryta. Tačiau mano asmeninių archyvų dėžės nesutvarkytos – reikėtų susitvarkyti", – su šypsena pirmąjį rūpestį po infarkto prisimena B.Garbaravičienė.

Gyveno palyginti ramiai

Po savaitę trukusio gydymo ligoninėje veiklios moters laukė trys savaitės reabilitacijos Palangoje. "Rugpjūčio 3 d. mano anūkė švenčia gimtadienį. Dabar šią dieną švenčiame kartu, nes man tai – antrasis gimtadienis, diena, kai sėkmingai išgyvenau infarktą. Simboliška, kad infarktas mane ištiko likus lygiai mėnesiui iki 60-mečio", – dar vieną sutapimą prisiminė B.Garbaravičienė. Į Kauną sugrįžusi kaunietė jubiliejų atšventė šeimos rate – su vyru Ramūnu, sūnumis, marčiomis ir anūkais. Su tais, kurie buvo ir tebėra jos didžiausias ramstis. Pašnekovės žodžiais, po jubiliejaus gyvenimas grįžo į savo vėžes.

Jokio skausmo nejaučiau, buvo tik nuojauta, kad kažkas negerai su širdim.

Tik vėliau žinoma kaunietė suvokė, kad jai buvo būdingi keletas infarkto rizikos veiksnių: antro tipo diabetas ir genetinis faktorius – infarktą buvo patyrusi ir jos mama. "Dar buvo stresas ir aukštas kraujospūdis. Profilaktiškai pasitikrindavau, bet kardiologinis ligonis nebuvau. 20 metų dirbau žurnalistinį darbą "Kauno dienoje". Iš dienraščio išėjau prieš keliolika metų – taip baigėsi intensyviausias mano žurnalistinio darbo laikotarpis. Su L.Donskiu, Egidijumi Aleksandravičiumi kūrėme televizijos laidas, prisidėjau prie spaudos leidinių leidybos, redagavau žurnalą "IQ". Tuo pačiu metu šešerius metus vadovavau Istorinei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai Kaune. Visuose darbuose streso netrūko, tačiau mano gyvenimas buvo labai įdomus, intensyvus ir kupinas spalvų. Sutikau nepaprastai įdomių žmonių, skonėjausi gyvenimu ir visą laiką jaučiau šeimos, artimųjų palaikymą", – įvertino visuomenininkė ir žurnalistė. Tuo metu, kai ištiko infarktas, moteris sakosi gyvenusi palyginti ramų gyvenimą.

Radikaliai nieko nekeitė

B.Garbaravičienė pasakoja jaunystėje buvusi fiziškai aktyvi: "Tada ir po kalnus karsčiausi, ir pasportuodavau. O paskui, kol užaugo vaikai, dirbant žurnalistinį darbą mano gyvenimo būdas buvo gana sėslus. Tikrai nebuvau sveikuolė: valgiau tai, kas man buvo skanu, dariau tai, kas malonu. Jei kažkas atsuktų laiką atgal, daug ką daryčiau kitaip: mažiau stresuočiau, saikingiau maitinčiausi, daugiau judėčiau, sportuočiau. Žodžiu, gyvenčiau sveikiau. Jaunystėje sveikatos netaupiau – tada ji atrodė neišsenkantis šaltinis. O dabar vis dažniau prisimenu Ivano Turgenevo mintį: "Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra."

Birutė Garbaravičienė. Asmeninio arch.nuotr.

Kaunietė prisipažino buvusi nustebinta, kiek mažai procentų žmonių po infarkto pakeičia gyvenimo būdą. Medicinos personalas ją informavo, kad tai pavyksta vos 12 proc. išgyvenusiųjų infarktą. "Pagalvojau: aš tai jau tikrai būsiu viena iš tų 12 proc. Tačiau iš tiesų radikaliai nieko nepakeičiau. Įvyko labiau psichologinis pokytis – pradėjau labiau vertinti gyvenimą. Ir anksčiau maniau, kad visame kame turi būti saikas, tačiau dabar galbūt dažniau tai prisimenu. Be to, pradėjau labiau žiūrėti, ką valgau, ėmiau daugiau vaikščioti. Abu su vyru vaikštome, nes abu turėjome širdies problemų – abiem kraujagyslės stentuotos", – pasakojo B.Garbaravičienė.

Kaip ir G.Drukteinis, žinoma kaunietė po infarkto numetė svorio – 12 kg. "Draugės klausia, kokios dietos laikausi? Sakau: labai paprasta dieta – gauni infarktą ir sublogsti, – juokiasi pašnekovė ir surimtėjusi priduria, kad šiek tiek sumažino maisto porcijas. – Dabar valgau saikingiau. Nuėjusi į svečius paragauju visko, bet ne per daug."

Be to, moteris sąžiningai geria išrašytus vaistus ir paiso Kauno klinikų kardiologės profesorės Gintarės Šakalytės patarimų. Ją B.Garbaravičienė vadina savo angelu sargu.

Optimistė po nevilties

"Dabar esu truputį atsargesnė, galbūt ir truputį protingesnė. Tiesa, atsirado nedidelis baimės jausmas, kad vieną dieną viskas gali staiga baigtis. Tačiau nesusirgau hipochondrija (pernelyg dideliu susirūpinimu sveikata, ligų ieškojimu jų nesant – red. past.), nepradėjau vaikščioti didelėmis iš baimės akimis. Ir iki infarkto gyvenau pilnakraujį gyvenimą, ir dabar taip gyvenu. Tik šiek tiek pasikeitė žiūros kampas: pradėjau žiūrėti į tai, kas svarbiausia. Atsirado noras džiaugtis esminiais dalykais, o ne draskytis dėl kažkokių smulkmenų. Dabar aš džiaugiuosi gyvenimu ir dėkoju Dievui už kiekvieną dieną, už tai, kad suteikė man dar vieną šansą gyventi", – prisipažino moteris.

Po infarkto B.Garbaravičienė ir toliau gyvena aktyviai, tačiau sumažino savo įsipareigojimų, veiklų skaičių. Dabar ji ir jaunimui pataria prisižiūrėti sveikatą, nesikoncentruoti į smulkmenas, išgirsti, ką sako vidinė nuojauta, viską daryti su saiku ir laiku, netampyti likimo už ūsų.

Pašnekovė vardija anapilin išėjusius pažįstamus ir bičiulius: L.Donskis išėjo 54, Kauno klinikų kardiochirurgas Algimantas Sasnauskas – 58, Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" direktorius Simonas Dovidavičius – 59 metų. "Kaip sako vienas mano bičiulis, taip pat turintis širdies problemų, – mes esame šaukiamojo amžiaus. Tik nežinome, kada pašauks. Baimės nejaučiu, tik kartais ateina mintis: reikia gyventi taip, kad būtum pasiruošęs bet kurią akimirką išeiti. Tačiau dėl to tikrai netapau pesimistė. Mėgstu cituoti šviesaus atminimo filosofą Arvydą Šliogerį, rašiusį apie optimizmą po nevilties. Aš pati esu optimistė po nevilties. Ir kitiems linkiu optimizmo. Nes jei sirgsi ir dejuosi, nuo tikrai nebus geriau", – įsitikinusi visuomenininkė ir žurnalistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,cia tiktu POSAKIS...,

...,cia tiktu POSAKIS..., portretas
sveikata dar neVISKAS,bet...beSVEIKATOS VISKAS yra NIEKAS... TASKAS

Onutė

Onutė portretas
Gerai, kai medicina mūsų laikais taip pažengusi, kai žmonės ir po infarkto gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Mano tėvelis infarktą patyrė prieš 20 m., nuo jo jis ir mirė. Medikai nesuspėjo.

faktas

faktas portretas
uz savo arogancija ir susireiksminima dar sumokesi pries DIEVA
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių