Sužinojusi kainą apsiverkė

„Gydytoja mane įspėjo, kad priemoka už šiuos vaistus išaugo. Tačiau aš nemaniau, kad tiek. Kai nuėjau į vaistinę su vaistų, išrašytų trims mėnesiams, receptu ir man pasakė, kad už imunosupresorių „Advagraf“ turiu susimokėti 280 eurų, apsiverkiau. Ir tai – priemoka už vienus 100 proc. kompensuojamus vaistus. Tuomet minėto imunosupresoriaus nepirkau – paprašiau gydytojos, kad išrašytų receptą mėnesiui“, – pasakojo kaunietė Nijolė Juršienė. Pasak moters, jei ji būtų sumokėjusi šio vaisto priemoką už tris mėnesius, nebūtų turėjusi iš ko mokėti mokesčius ir pirkti maistą.

„Advagraf“ – originalus imunosupresinis (imuninės sistemos funkciją slopinantis) vaistas su veikliąja medžiaga takrolimu. Dviejų rūšių imunosupresorius Nijolė vartoja šešerius metus – tiek, kiek gyvena su donoro inkstu.

Anksčiau už visą maišelį kompensuojamųjų vaistų susidarydavo apie 50 eurų priemokų. Pastaruosius ketverius metus jos vis augo ir augo, bet dabar iš viso varo į neviltį.

„Sirgau policistoze – ji suėdė inkstus. Pustrečių metų laukiau inkstų donoro. Tas laikas buvo siaubingas. Kas antrą dieną man darydavo dializę, kurią labai sunkiai ištvėriau – tos procedūros nelinkėčiau net didžiausiam priešui. Paskui man buvo atlikta transplantacijos operacija – gavau inkstuką, kurį labai branginu. Privalau saugoti sveikatą – juk valstybė į mane tiek investavo. Dėl to negaliu kaitalioti vaistų, tuo labiau kad turiu ir kitų sveikatos problemų: sergu ir kepenų policistoze, man streikuoja kasa, – Nijolės teigimu, jai sunku pritaikyti tinkamus vaistus. – Ir gydytojai taip sako, ir panašaus likimo žmonės tai žino: mes negalim kaitalioti vaistų, nes atsiranda šalutinis poveikis. Kartais net jei mažiausia kažkurios medžiagos dalelytė vaiste pasikeičia, jis gali kirsti mums per vidaus organus. O valstybė dabar skatina mus tai daryti: skatina kaitalioti vaistus, rinktis pigesnius generinius vaistus. Nes priemokas reikia mokėti ne tik už šį imunosupresorių – vaistus ir papildus mes, žmonės po transplantacijos operacijų, geriame saujom. Tik anksčiau tiek daug už priemokas nereikėjo mokėti.“

N.Juršienė apskaičiavo, kad priemoka už vieną imunosupresinį vaistą dabar siekia 93 eurus.

Pasak Nijolės, priemoka už originalius kompensuojamuosius vaistus smarkiai išaugo nuo balandžio, kai buvo patvirtintas antrojo šių metų ketvirčio Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. „Anksčiau už visą maišelį kompensuojamųjų vaistų susidarydavo apie 50 eurų priemokų. Pastaruosius ketverius metus jos vis augo ir augo, bet dabar iš viso varo į neviltį. Kiek pakalbu su panašaus likimo žmonėmis – visiems dabar stresas, ir tai labai kenkia mūsų sveikatai“, – prisipažino pašnekovė.

Komentarais apie išaugusias priemokas už imunosupresorius transplantacijos operacijų laukiančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones vienijančios asociacijos „Gyvastis“ nariai dalijosi ir feisbuke. „Advagraf“ 10 mg šešiems mėnesiams – 448 eurai. Ar tokia kaina normali?“ – klausė viena asociacijos narių.

Mes negalim kaitalioti vaistų, nes atsiranda šalutinis poveikis.

Pabrangsta atsiradus naujam

Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė sako, jog priemokos už originalius kompensuojamuosius vaistus išaugo dėl to, kad valstybė palaiko pigiausio vaisto politiką. „Generiniai vaistai yra pigesni už originalius. Didžiausia paciento mokama priemoka prie valstybės nustatytos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos generiniams vaistams yra 4 eurai su centais. Atsiradus naujam generiniam vaistui, originalių vaistų kaina išauga. Taip buvo ir su imunosupresoriais. Balandžio 4 d. įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. O po kelių dienų į šį sąrašą įtrauktas naujas takrolimų grupės generinis vaistas „Dailyport“, kurio atsiradimas turėjo didelės įtakos originalių imunosupresinių vaistų („Advagraf“ ir „Envarsus“) kainai“, – atkreipė dėmesį asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas tvirtinamas kas ketvirtį. Vieni vaistai arba jų dozuotės išimami, įtraukiami nauji, todėl, pasak A.Degutytės, nėra užtikrinamas tinkamiausio gydymo tęstinumas. Pašnekovės žodžiais, tai yra didelė problema, nes vaistų kaitaliojimas kenkia žmonių su transplantuotais organais sveikatai. Jos teigimu, imunosupresiniai vaistai žmonėms po organų transplantacijos operacijų yra gyvybiškai svarbūs. „Lietuvoje gyvena apie 1000 asmenų po organų transplantacijos, apie 700 iš jų turi mokėti vis didėjančias kompensuojamųjų vaistų priemokas, jei nori išsaugoti transplantuotą organą ir nerizikuoti savo sveikata. Medikai tvirtina, kad vaistų pakeitimas gali būti tik ypatingais atvejais, tik su medikų priežiūra. Ar galime teigti, kad sutaupomos valstybės lėšos, kai teks gydyti komplikacijas?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Kaltina ministrą

Birželio viduryje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad mažas pajamas gaunantiems senjorams ir neįgaliesiems nuo liepos 1 d. už kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones (MPP) nebereikės mokėti priemokų. Numatyta, kad šių priemokų neliks 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat senatvės pensininkams ir turintiesiems negalią, jei jų pajamos – pensijos, socialinės išmokos, pašalpos – nesieks 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, tai yra 257 eurų.

Turi mokėti vis didėjančias kompensuojamųjų vaistų priemokas, jei nori išsaugoti transplantuotą organą ir nerizikuoti savo sveikata.

Didžiajai daliai žmonių po transplantacijos operacijų nustatomas tam tikro lygio neįgalumas. Tačiau A.Degutytė pabrėžė, kad, įsigaliojus ministerijos skelbtiems pakeitimams, tik nedidelė dalis gyvenančiųjų su persodintais organais galės gauti jiems reikalingus kompensuojamuosius vaistus nemokėdami priemokų. „Jei žmogus iki transplantacijos operacijos dirbo, dažnu atveju jis gauna didesnę nei 257 eurai per mėnesį neįgalumo, netekto darbingumo išmoką. Jei žmogus gauna, pavyzdžiui, 270 arba 300 eurų, kas taip pat yra nedidelės pajamos, jis ir toliau lygiai taip pat mokės kompensuojamųjų vaistų priemokas“, – taip, pašnekovės žodžiais, niekas nepasikeis didžiajai daliai asociacijos „Gyvastis“ narių. Apie tai, kad jie negalės pasinaudoti naująja lengvata, A.Degutytė informavo SAM vadovus. „Išdėsčiau ir motyvus, kodėl dažnu atveju generiniai vaistai po organų transplantacijos netinka. Tačiau ministerija nenori girdėti to, ką mes sakome“, – sakė pašnekovė.

Dėl išaugusių priemokų už originalius kompensuojamuosius vaistus asociacijos „Gyvastis“ prezidentė ir kiti jos nariai kaltina Aurelijų Verygą ir SAM.

Susidariusios situacijos komentaro iš ministerijos nesulaukėme – jai adresuotus klausimus ministerijos Spaudos tarnyba persiuntė Valstybinei ligonių kasai.

Valstybinė ligonių kasa: dėl aukštos kainos kalti vaistų gamintojai

„Teisės aktai nenumato išimčių vienai ar kitai vaistų ar ligų grupei“, – tokią priežastį, kodėl negalima sumažinti priemokos už kompensuojamuosius originalius imunosupresinius vaistus nurodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai.

Į klausimus atsakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

– Gyvenantieji su persodintais organais pastebi, kad labai išaugo priemokos už originalius imunosupresinius vaistus. Pavyzdžiui, priemoka už 100 proc. kompensuojamuosius originalius imunosupresinius vaistus „Advagraf“ 7 mg (veiklioji medžiaga takrolimas) mėnesiui dabar siekia 93 eurus. Kodėl taip išaugo priemoka už šiuos kompensuojamuosius vaistus?

– Vaistų bazinės kainos ir paciento priemokos nustatomos Vyriausybės nutarimu. Kol šioje grupėje – su veikliąja medžiaga takrolimu – buvo dveji vaistai, jų kainos buvo nustatomos pagal trijų mažiausių ES šalyse deklaruotų kainų vidurkį. Į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtraukus generinį vaistinį preparatą, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, jam yra taikoma taisyklė: jis turi būti 30 proc. pigesnis nei iki tol kainyne buvę vaistai. Pagal to generinio vaisto kainą yra nustatyta grupės bazinė kaina. Atitinkamai „Advagraf“ (bei dar vieno vaisto „Envarsus“) gamintojai taip pat turėjo sumažinti kainą. Nesumažinus kainos, atsirado didžiulės paciento priemokos. Įprastai, jei vaistinių preparatų pacientų priemokos neatitinka reikalavimų, nustatytų šiame Vyriausybės nutarime, jie į kainyną neįtraukiami. Tačiau minimas vaistinis preparatas yra priskiriamas mažo terapinio indekso vaistams ir įtraukiamas į kainyną, net jei neatitinka paciento priemokos reikalavimų. Suprantame pacientų rūpestį, bet teisės aktai nenumato išimčių vienai ar kitai vaistų ar ligų grupei.

– Ar trečiojo šių metų ketvirčio Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne šių vaistų bazinę kainą ir priemokas planuojama sumažinti?

– Kaip minėta, pacientų priemokos priklauso nuo vaisto kainos ir vaisto bazinės kainos. Visa tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, tad VLK ar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priemokų negali mažinti. Priemokos sumažėtų, jei vaistų gamintojai sumažintų vaistų kainas Lietuvai ar padengtų pacientų priemokas.

Vaisto „Advagraf“ priemoka už pakuotę trečiąjį ketvirtį bus nuo 6,90 iki 62,34 euro, priklausomai nuo vaisto stiprumo. Tačiau gal gamintojai įstengs padengti bent dalį šios priemokos.

– Pacientams, gyvenantiems su persodintais organais, gydytojai paprastai nerekomenduoja vartoti pigesnių generinių vaistų ar vaistus kaitalioti. Sutinkate, kad šiems pacientams pigiausio kompensuojamojo vaisto principas netinka?

– Pacientas visada gali pasitarti su gydančiu gydytoju dėl pasiūlyto naujo pavadinimo kompensuojamojo vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga tinkamumo. Jei pacientas abejoja, ar naujoje pakuotėje esantys kompensuojamieji vaistai bus tinkami, jis gali jų įsigyti mėnesio gydymo kursui skirtą vieną vaisto pakuotę, o dėl tolesnio gydymo pasitarti su gydančiu gydytoju. Galbūt gydytojas rekomenduos keisti vartojamus vaistus (pakeisti veikliąją medžiagą), vartoti mažiau vaistų, atliks papildomus tyrimus ir pakeis gydymą. Nėra siūloma skirti pigiausius vaistus, tačiau siūloma, esant medicininėms indikacijoms, keisti juos į kitus tos pačios veikliosios medžiagos taip pat saugius vaistus, kurių kaina yra mažesnė.

– Jei valstybė investuoja didžiulius pinigus į organų transplantaciją, kodėl neinvestuojama pakankamai lėšų į tai, kad pacientai su transplantuotais organais vartotų geriausiai tų organų funkcionavimą užtikrinančius vaistus?

– Lietuvos ir užsienio ekspertai rekomenduoja visada rinktis vaistą, už kurį reikia mažiau primokėti, nes gydo ne vaisto pakuotė ar tabletės spalva, o veiklioji medžiaga. Ir originalūs, ir generiniai vaistai yra gaminami laikantis įstatymų ir registruojami pagal ES teisės aktus. Be to, norint juos tiekti į ES šalis, visi vaistai taip pat turi atitikti vienodus reikalavimus. Tiek generiniams, tiek originaliems preparatams taikomi tokie pat kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Anksčiau minėtame Vyriausybės nutarime ar kituose teisės aktuose nėra numatyta išimčių dėl vaistų priemokos mažinimo, išskyrus atvejus, kai tai yra vieno gamintojo vaistas, kurio negalima pakeisti kitu. Šiuo atveju – tai vaistų grupė, kurioje yra generinis preparatas, todėl tokia išimtis negali būti taikoma.