Stebėjosi, kad gyvas

Atvejais, kai gydytojo mesteltas nemandagus, kitą kartą – tiesiog ne laiku ir ne vietoje ištartas žodis, ilgam apkartino paciento bendravimą su gydytoju, pasidalijo "Kauno dienos" skaitytojai.

"Viskas dėl to, kad jūsų galva nesveika", – į garbaus amžiaus moters nusiskundimus, kad viena akimi nebemato, atrėžė oftalmologas.  Po tokių žodžių senjorei atsisakius operacijos pas jį, garsus gydytojas dar pridėjo: "Netikiu, kad atsiras toks durnius, kuris operuos tavo akį."

"O, jūs dar gyvas?" – nustebusi paklausė kardiologė, išvydusi vyrą, prieš dvejus metus patyrusį infarktą.

Galbūt kažkam iš skaitytojų toks klausimas pasirodys juokingas, tačiau žmogui, patyrusiam infarktą – nelabai.

"Gimdai ir gimdai – kaip kokia katė", – atvykusiai gimdyti penktojo vaikelio akušerės-ginekologės jai mestą frazę visą gyvenimą prisimins daugiavaikė mama.

Patarė susirasti vaikiną

Ne itin malonių pastabų iš gydytojų kartais sulaukia ir būsimosios mamos – nėštukės. "Gresiant antram iš eilės persileidimui, nuėjau pas žinomą ginekologą. Matyt, perskaitęs kortelėje mano mergautinę pavardę, kurios po vestuvių nepakeičiau, gydytojas paklausė, ar vaiko autorius tas pats. Tarsi būčiau kokia laisvo elgesio mergina, – skaudžiais prisiminimais iš antrojo nėštumo, taip pat pasibaigusio persileidimu, pasidalijo kaunietė. – Be to, kažkodėl suabejojo mano žodžiais, kai pasakiau, kad kraujuoju. Apžiūrėjęs ištarė verdiktą: išsamesni tyrimai atliekami tik po trečio persileidimo. Tarp eilučių išgirdau patarimą: pastok dar kartą, persileisk, tada žiūrėsim. Pasijutau tarsi būčiau eksperimentams pasmerktas gyvuliukas."

Kita mama pasakojo: "Kai dukrytei buvo vieni, jai patino ir ėmė pūliuoti pirštukas. Be to, pakilo temperatūra. Man pirmas vaikas – išsigandau, gal čia kokia pavojinga infekcija – patys nuvažiavom į Skubios pagalbos skyrių. Kai papasakojau gydytojui, dėl kokios problemos atvažiavome, jis rėžė: "Nusipirk ūkiško muilo", – ir nuėjo. Tiesa, paskui seselė mums paaiškino, kaip gydytis."

Tik tada, kai pasakiau, kad jo žmona yra labai gera savo srities specialistė, baigėsi visi išsidirbinėjimai.

Kita situacija: jauną merginą, ne pirmus metus draugaujančią su vaikinu, ėmė kamuoti nugaros skausmai. Garbaus amžiaus šeimos gydytojai pasipasakojusi, ką negero jaučia, gavo "profesionalų" patarimą: "Gal tu į kokį sporto klubą pavaikščiok, gal berną susirasi, o tai užsisėdėjai darbe."

Kvietė į pasimatymą

Vidutinio amžiaus moteris papasakojo kitą ne itin malonią situaciją. "Kai į kardiologės klausimą "Kuo skundžiatės?" atsakiau, kad nerimą kelia labai aukštas kraujospūdis – sistolinis (viršutinis) tądien siekė 200 mmHg – gydytoja paklausė seselės: "Ar ten už durų yra bent vienas normalus ligonis, ar vien tik hipertonikai?" – iš šio klausimo pašnekovė suprato, kad gydytoja jos nelaiko rimta ligone.

Panašu, kad kai kurie gydytojai yra paruošę standartinę frazę visiems, kurie užsuka į jų kabinetą. "Atvykus pas akių gydytoją, jis net nepakėlė akių į mane ir suburbėjo seselei "pamatuok spaudimą". Tik kai paklausiau, kodėl jį reikia matuoti, gydytojas teikėsi pasižiūrėti į mane ir paklausė: "O tai ko jūs čia atėjote?" – pasakojo mergina. – Pasakiau, kad pasitarti dėl akių operacijos. Tik tuomet gydytojas kiek nustebęs pasiteiravo: "Aaaa… nu tai gerai, tai kas yra?"

Pasitaiko ir gydytojų priekabiavimo atvejų. Jauna moteris, po gimdymo susirgusi hemorojumi, prisimena po apžiūros pas proktologą sulaukusi dviprasmiško pasiūlymo. "Dėl hemorojaus moterys paprastai susirūpina, ieškodamos naujo seksualinio partnerio", – pasakė garsus proktologas ir pakvietė susitikti ne darbo metu.

Kita situacija: išvaizdžią moterį gydytojas vis kviesdavo kavos, į pasimatymą. "Tik tada, kai pasakiau, kad jo žmona yra labai gera savo srities specialistė, baigėsi visi išsidirbinėjimai", – ne itin malonias situacijas prisiminė kaunietė.

Liutauras Labanauskas

profesorius, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Nemandagaus gydytojų bendravimo su pacientais atvejų pasitaiko, tačiau tai nėra dažnas reiškinys. Mes negalime gydytojų išmokyti kultūringai bendrauti su pacientais. Jei gydytojas bendrauja kultūringai, jis taip bendrauja ir parduotuvėje, ir su pacientais, ir su visais. Jei žmogus nuo vaikystės turi tam tikrų spragų ir kartais bendraudamas nesusilaiko – mes jo neperauklėsime. Tačiau kalbėti bandome. Vis dėlto kartais visokių žodžių gydytojams išsprūsta. Po to pacientai rašo skundus, jie nagrinėjami. Įrodyti paprastai nieko neišeina, nes įrašų iš tokių situacijų  dažniausiai niekas neturi, bet nuosėdų lieka ir gydytojams, ir pacientams... Susiklosčius tokioms situacijoms, dažniausiai pasireiškia emocijos ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Dažnai paaiškėja, kad žmogus kažką ne taip suprato.

Aš suprantu, pacientas ateina – jis nori dėmesio, jo problemos jam svarbiausias, o gydytojas – pavargęs, neskiria pakankamai dėmesio. Čia dažniausiai abi pusės būna savotiškai teisios. Kartais pacientai bando įrodyti, kad gydytojas kažką ne taip padarė ar kažko nepadarė, tačiau paprastai tai būna tik apsižodžiavimas.

Mus dažniausiai pasiekia tokie skundai, kai konkretus gydytojas su konkrečiu pacientu apsižodžiuoja ne pirmą kartą. Tiesa, turėjome vieną nedrausmingą pacientę, kur situaciją apibūdinti apsižodžiavimu būtų per švelnu. Gydytojai atsisakė ją gydyti, nors juridiškai jie tokios teisės neturi. Gydymo įstaigos vadovybė tą pacientę bandė siuntinėti nuo vieno gydytojo prie kito, kol visiems kantrybė baigėsi. Yra buvę ir teismų dėl to, kad gydymo įstaiga bando atsisakyti tam tikro paciento. Mes laimėjome du žemesnės instancijos teismus – įrodėme, kad žmogus piktnaudžiavo savo teisėmis, tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad gydymo įstaiga paciento atsisakyti negali. Pasimokėme, kad panašias problemas reikia spręsti ne teisme, o tariantis su pacientais.

Vis dėlto gydytojų ir pacientų santykiai turėtų keistis. Kalbu apie žalos atlyginimo pacientams modelį, įtvirtintą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisose. Šias pataisas neseniai priėmė Seimas. Patvirtintas vadinamasis žalos be kaltės modelis. Šis modelis turėtų labiau suartinti gydytojus ir pacientus.

Asta Baranauskaitė

profesorė, LSMU Medicinos fakulteto prodekanė

Šiemet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursiai pradės studijas nuo atnaujinto įvado į profesiją, jau pirmąją savaitę bus aptartos gydytojo bendrosios kompetencijos (įskaitant ir bendravimą).

Vėliau visus metus studentai turės stebimosios praktikos galimybę pirminės sveikatos priežiūros centruose. Šis pokytis atspindi besikeičiantį požiūrį į medicinos studijas – studentas artinamas prie klinikinės praktikos, tai yra labai svarbu bendravimo įgūdžiams susiformuoti.

Pirmakursiai jau pirmaisiais mokslo metais pateks į gydymo įstaigas, bendraus su pacientais ir galės įsitikinti, ar jie tikrai teisingai pasirinko specialybę. Iki šiol studentai tik trečiame kurse patekdavo į ligonines ir patirdavo tikrąją gydytojo darbo atmosferą.

Veiksmingas bendravimas su pacientais yra labai svarbi gydytojo kompetencija. Medicinos studijų programoje ugdomi tarpasmeninio bendravimo gebėjimai, būtini bendrauti su pacientais ir kolegomis.

Būsimieji medikai studijuoja medicinos etiką, sveikatos psichologiją, interprofesinį bendravimą, klinikinę psichologiją. Studijuojami tokie klausimai kaip psichologinių veiksnių įtaka ligai, su liga susijęs stresas, emocijų valdymas, blogų žinių pranešimas, bendravimas su neįgaliais žmonėmis, su agresyvaus elgesio asmenimis, paciento informavimas, etinių principų taikymas, paciento konfidencialumo išlaikymas ir pan.

Gydytojai dirba nuolatinio streso sąlygomis, jie dažnai yra pervargę. Jie be pertraukos bendrauja su lengvai pažeidžiamais žmonėmis, kurie pas juos ateina tik tada, kai turi sveikatos problemų. Tačiau dažnai atsitinka, kad pacientus suerzina eilės, nesusipratimai registratūroje, o ne pats bendravimas su gydytoju.