- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeimos gydytoju dirbantis Valdas Maldaikis sako, kad nors pacientai vis labiau domisi savo sveikata ir ligų prevencija, tačiau jie turėtų nepamiršti auksinių pacientų taisyklių.
Kelios tokių – dar labiau pasitikėti savo šeimos gydytojais, vizitą planuoti iš anksčiau ir ateiti jam pasirengus.
Siekiama, kad šeimos gydytojai spręstų apie 80 proc. pacientų sveikatos problemų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šie gydytojai ne tik tiria, gydo, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti dėl vėžio ir kitų ligų. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus specialisto konsultacijai ar į ligoninę. Tam, kad darbas šeimos kabinete vyktų sklandžiai – reikia ne vien šeimos gydytojo pastangų.
Svarbu žinoti, ko atėjai
Šeimos gydytojas V. Maldaikis sako, kad darbo sėkmė labai priklauso nuo komandinio darbo, funkcijų pasiskirstymo. Tad svarbu, kaip savo darbą atliks kartu su šeimos gydytoju dirbanti slaugytoja, kitas gydymo įstaigos personalas. „Darbas komandoje turi būti grindžiamas gera darbo strategija – tai yra neatskiriama sėkmingos veiklos sudedamoji dalis“, – teigia Panevėžyje dirbantis šeimos gydytojas.
Taigi, kad darbas vyktų sklandžiai, neturi strigti nė viena grandis. Net pacientas turi ruoštis vizitui. „Labai svarbu, kad pacientas, planuodamas vizitą pas gydytoją, būtų apmąstęs esamus sveikatos sutrikimus ir kokios pagalbos tikisi iš gydytojo“, – sako šeimos gydytojas V. Maldaikis.
Pasak jo, taip pacientai padėtų šeimos gydytojams, kurių krūviai dideli. „Konsultacijos metu reikia ne tik išsiaiškinti paciento apsilankymo priežastį bei atlikti kitas tiesiogines gydytojo profesines funkcijas, bet ir viską tiksliai dokumentuoti. Tad šeimos gydytojui dažniausiai nelieka laiko laukti paciento, geriausiu atveju – susipažįstama su jo ambulatorinės kortelės įrašais“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Gydytojui – darbas, pacientui – norai
Vaikų ir suaugusiųjų profilaktiniai tyrimai ir prevencija, skiepijimas, vaistų išrašymas tiek lėtinėmis ligomis sergantiesiems, tiek ūmiai susirgusiems – šeimos gydytojo kasdienybė.
Pacientams svarbu žinoti, kaip dažnai gali būti atliekami profilaktiniai tyrimai ir kokie jie priklauso pagal amžiaus grupes.
Pasak V. Maldaikio, konsultacijos metu išklausomi ne tik pacientų nusiskundimai, bet ir jų pamąstymai, prašymai.
Pacientą būtina informuoti apie šalutinį išrašomų vaistų poveikį bei pasiteirauti jo, ar aktuali vaisto kaina juos įsigyjant, bei išaiškinti vaisto kokybės ir kainos santykį.
„Išrašant vaistus pacientui svarbu paaiškinti apie išrašomų vaistų reikalingumą, kaip, kada ir kiek laiko juos vartoti, kokių rezultatų tikėtis. Be to, gydytojui svarbu išsiaiškinti, kokius dar medikamentus pacientas vartoja ir atkreipti dėmesį į jų suderinamumą. Pacientą būtina informuoti apie šalutinį išrašomų vaistų poveikį bei pasiteirauti jo, ar aktuali vaisto kaina juos įsigyjant, bei išaiškinti vaisto kokybės ir kainos santykį“, – pabrėžė šeimos gydytojas.
Dėl nepagrįstų pacientų reikalavimų, išrašyti vieną ar kitą vaistą, šeimos gydytojo V. Maldaikio nuomonė yra griežta: „Juk nepagrįstai išrašyti vaistai, ypač antibiotikai, raminamieji ar kiti, gali padaryti pacientui žalą. Neigiamą poveikį daliai pacientų daro medikamentų reklama – ji paskatina vartoti vaistus, nors jie visiškai jam nebūtini“.
Išsklaidė abejones
Prieš skiepijantis svarbu visada apsilankyti pas šeimos gydytoją. VLK primena, kad vaikai Lietuvoje skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusieji – atsižvelgiant į tai, ar žmogus patenka į rizikos grupę, kokį darbą jis dirba, kokią traumą jis patyrė ir pan.
„Gydytojas su pacientu turi aptarti, kokie skiepai jam tikslingi pagal amžių, esamus susirgimus, galimą epideminę situaciją ir rizikos grupes. Vaikai skiepijimo metu turi būti sveiki“, – dėmesį atkreipia V. Maldaikis.
Netylant diskusijoms dėl profilaktinių skiepų naudos ir pavojaus, pasak pašnekovo, jo aptarnaujamoje apylinkėje skiepijamųjų skaičius nei mažėja, nei didėja.
„Įvairios diskusijos ir dezinformacija apie skiepus daliai pacientų sukelia abejonių skiepų tikslingumu, baiminamasi, kad jie gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Šios baimės nėra pagrįstos“, – teigia V. Maldaikis. Pasak jo, skiepytis svarbu visų pirma tam, kad žmogus būtų apsaugotas nuo gyvybei pavojingų užkrečiamų ligų – infekcijų ir jų plitimo. Būtent skiepų pagalba yra valdomi šių ligų protrūkiai. Paskiepijus galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmas, kartais pakyla temperatūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...