Padaugėjo sergančių vaikų: gydytoja įspėja – tėvai kartais persistengia

„Pastebime padidėjusį susirgimų skaičių. Vaikai grįžta į darželius, mokyklas ir susirgimų spektras tikrai įvairus. Niekur nedingo COVID-19 virusas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: laringitas, bronchitas, tonzilitas“, – pasakoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Greta Jonaitė.

Šios ligos aktualios visokio amžiaus vaikams. Imunitetas bręsta per tam tikrą laiką, ką tik gimęs kūdikis turi įgimtą imunitetą, kurį gauna iš mamos. Vėliau, susiduriant su įvairiais virusų sukėlėjais, formuojasi naujas imunitetas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Organizmas pamažu išmoksta kovoti su infekcijomis. Imuniteto branda pasiekiama apie 5–7 gyvenimo metus“, – teigė G. Jonaitė.

Pasitaiko, kad vaikai dažnai serga. Gydytojai tai vadina „imuniteto duobe“. Šis periodas apima vaikus nuo šešių mėn. iki trijų metų, itin pažeidžiami dviejų metų vaikai. Tai amžius, kai vaikai išleidžiami į kolektyvus, eina į darželius.

„Tikrai gali sirgti nuo dvylikos iki keturiolikos kartų per metus. Tai visiška norma“, – ramino G. Jonaitė.

Vienas iš būdų, kaip apsaugoti mažuosius, organizmo grūdinimas.

„Tinkama miego higiena, laikas gryname ore, fizinis aktyvumas, pilnavertė subalansuota mityba“, – aiškino G. Jonaitė.

Štai moksleivių apsauga jau kiek kitokia. Gydytojai pastebi, kad tėvai dažnai griebiasi kraštutinumų.

„Per daug saugo vaikus. Atvėsus orams per daug prirengia, vaikas perkaista ir peršąla. Kitas kraštutinumas, ypatingai su vyresniais mokiniais, kai tėvai per daug iš jų tikisi. Verčia lankyti keturis ar penkis būrelius, mokytis pas kelis korepetitorius. Vaikai pervargsta, nusilpsta imunitetas ir dažniau serga“, – aiškino G. Jonaitė.

Aukso viduriukas

Daug kas priklauso nuo tėvų. Pasitaiko tokių, kurie linkę ignoruoti savo ir vaikų ligas, moksleiviui sloguojant leidžia į mokyklą ir nemato bėdos. Tuo tarpu kiti tėvai linkę vos vaikui šniurkštelėjus nosimi uždaryti jį namuose ir niekur neleisti.

„Reikėtų ieškoti aukso viduriuko. Griežtas namų režimas tinka tik esant dideliam karščiavimui. Tuomet sergančiam organizmui reikia komforto“, – patarė gydytoja G. Jonaitė. Tuo metu itin svarbu gerti šiltų skysčių.

O esant lengvam susirgimui, skatinama elgtis protingai.

„Jei, tarkim, sloga minimali ir netrukdo ugdymosi procesui, vaikas tikrai gali keliauti į darželį ar mokyklą“, – sakė G. Jonaitė.

Mokytojos ir auklėtojos tikrai nėra gydytojai, nepadės vaikui išsveikti.

Bet jei tai simptomai, reikalaujantys didelės priežiūros, pavyzdžiui, nosies pūtimai, valymai, inhaliacijos ir pan., vaikui geriau likti namuose.

„Mokytojos ir auklėtojos tikrai nėra gydytojai, nepadės vaikui išsveikti“, – pabrėžė G. Jonaitė.

Jei vaikas karščiuoja, nereikia jo iš karto tempti į polikliniką. Patariama stebėti vaiko būklę, gerti daug skysčių. Be to, daugelis žino kada ir kaip koreguoti temperatūrą.

„Jei matom, kad vaikas prastai jaučiasi, atsisako gerti skysčių, karščiuoja antrą ar trečia parą, derėtų apsilankyti pas gydytoją“, – aiškino G. Jonaitė.

COVID-19 – nebaisus

Pašnekovė pažymi, kad antibiotikai nėra „auksinė tabletė“, kuri padeda pasveikti greičiau. Kiekvienam susirgimui skiriamas laikas ir organizmas pats sugeba kovoti su liga.

„Antibiotikai skiriami prie bakterinių susirgimų, kurie dažniausiai diagnozuojami kraujo tyrimais. Pavyzdžiui, greituoju streptokoko testu“, – dalijosi G. Jonaitė.

COVID-19 susirgimų nemažėjant, dažnai juo serga ir vaikai. Tiesa, gydytoja pastebi, kad šiuo metu susirgimai nėra tokie intensyvūs, o į juos žiūrima ramiau.

„Žinome, kaip su tuo kovoti. Sudarytos visos sąlygos pacientams pasitikrinti patiems, įsitikinti naudojant greituosius testus ir tikslingai gydytis“, – vertino G. Jonaitė.

Imunitetą stiprinti vitaminų papildais gerai, tačiau vaikams duoti suaugusiųjų vitaminų nereikėtų.

„Suaugusiųjų vitaminai skirti suaugusiems, lygiai kaip kiekvienas vaistas turi savo dozes“, – nurodė G. Jonaitė. Pagrindiniai vitaminai, kuriais reikėtų stiprinti vaikų imunitetą, tai vitaminas D ir žuvų taukai.

Prasidėjus šaltam ir drėgnam metų periodui, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko elgseną, ar pastebimi ligos simptomai.

„Atsiradus pirmiesiems simptomams derėtų dieną ar dvi stebėti situaciją. Tėvai juk vaikus pažįsta geriausiai“, – reziumavo gydytoja G. Jonaitė.