- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais laikais niekas nebesistebi nenatūraliu grožiu išsiskiriančiomis veido ar kūno linijomis. Šis grožis turi savo kainą: vieni susimoka pinigais, kiti aukoja ir sveikatą. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Santaros klinikų dermatovenerologijos centro vadovu Tadu Raudoniu.
– Grožio procedūros šiais laikais prieinamos visiems pagal poreikį ir kainą. Jūs, kaip specialistas, jau turbūt iš veidų atpažįstate, kam to poreikio buvo per daug. Ar daug matote to pasekmių?
– Iš veido atpažinti dažniausiai galima tuos pacientus, kuriems yra padaryta kažkas netinkamai. Jei padaroma teisingai, gero specialisto rankomis, pokyčiai dažniausiai yra nepastebimi. Pastebima yra tada, kai padaroma per daug, be saiko ar kažkas neteisingai. Tada būna ir pernelyg išpūstos lūpos, didžiuliai skruostai, apvalūs veidai, taip vadinami „pagalvės veidai“, sustingę, be emocijų veidai nuo perdėtų botulino injekcijų. Tokių procedūrų poreikis paskutiniu metu – didžiulis. Vien dėl didžiulės influencerių, socialinių tinklų įtakos, paviršutiniškumo visuomenėje iškėlimo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Turbūt yra žmonių, kuriems reikia, kad matytųsi?
– Renkantis grožio injekcijų paslaugas, svarbiausia – pasižiūrėti į žmogų, kuris tai daro. Ne paslaptis – turime „specialisčių“, kurios atrodo kaip išsipūtusios barbės, dažniausiai jos net nėra gydytojos. Yra tam tikra visuomenės dalis, kuri tokio vaizdo ir nori. To nepakeisime.
– Ar grožio specialistų yra daug daugiau nei anksčiau?
Lietuvoje teisę atlikti grožio injekcijas turi tik dermatovenerologai, plastikos chirurgai, kai kuriais atvejais veido ir žandikaulio chirurgai.
– Pagrindinė problema ta, kad Lietuvoje šiuo metu injekcijas atlieka kas tik nori. Tai gali būti kosmetologės, pusę metų palankiusios kosmetologijos mokyklas ir įsivaizduojančios, kad gali atlikti medicininių implantų injekcijas ir medicininių preparatų įvedimą į veidą. Pagal licenciją ir normas kosmetologas neturėtų naudoti adatų veidui. Lygiai taip pat ir slaugytojos, kurios vadina save „estetinės medicinos specialistėmis“, ar gydytojai, kurie baigę medicinos studijas neįgyja specialybės ir pasivadina „estetinės medicinos gydytojais“. Neseniai gavome Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPV) išaiškinimą, kad visa tai yra atliekama nelegaliai. Lietuvoje teisę atlikti grožio injekcijas turi tik dermatovenerologai, plastikos chirurgai, kai kuriais atvejais veido ir žandikaulio chirurgai. Todėl reikėtų rinktis specialistus, kurie pagal licenciją tokias paslaugas gali teikti.
– Kokios populiariausios procedūros be botokso bei hialurono injekcijų?
– Šios dvi yra pagrindinės. Yra ir smulkesnių, kurios skirtos tik odos paviršiaus struktūrai palyginti, PRP injekcijos, mezoterapija, biorevitalizacija, redermalizacija, įvairios lazerinės procedūros, skirtos veido odos atjauninimui. Jų spektras – begalinis. Kiekviena klinika turi savo įrangą ir preparatus.
– Botoksas ar hialuronas?
– Priklauso nuo problemos ir vietos, kuriai to reikia. Botulinas paprastai yra skiriamas viršutiniam veido trečdaliui, t. y. kaktai, raukšlėms aplink akis. O hialurono rūgšties užpildai tradiciškai skirti apatiniams dviem veido trečdaliams.
– Ar tiesa, kad botoksas neišsiskaido?
– Dažnai daug mitų sukuriama specialistų, kurie fiziškai negali įsigyti botulino toksino ir dažnai neigiamai apie jį atsiliepia. Botulinas yra saugesnis nei hialurono rūgšties injekcijos, nes botulinas veikia pusmetį, retais atvejais iki metų. Bet jis neturi ilgalaikių neigiamų padarinių. Tuo tarpu hialurono rūgšties užpildai yra daug pavojingesni, kadangi jie sukuria tūrį. Netinkamai atliekant injekcijas, galima sukelti kraujagyslės okliuziją, t. y. preparatą suleisti į arteriją. To pasekmė gali būti veido odos nekrozija, dažnas atvejis – kai pacientams tarp antakių ar nosies atliktos injekcijos sukelia negyjančias opas, lieka randai. Hialurono rūgšties užpildai kaip tik yra tie preparatai, kurie organizme gali išlikti daugelį metų. Kalbama, kad jie išsiskaido per pusę metų. Iš tikrųjų apie ketvirtadalis suleisto produkto gali likti keletą metų ir ilgiau – priklausomai nuo vietos, kur jis yra suleistas.
– Kokie šalutiniai poveikiai? Turbūt blogiausias – veido paralyžius?
– Laikiną paralyžių gali sukelti botulino toksinas. Paprasčiausiais šalutinis poveikis – mėlynės. Natūralu, kad duriant adata į veido odą lieka mėlynė. To nereikia bijoti. Rimtesni poveikiai – odos nekrozė, veido asimetrija, netinkamos veido formos, kurias po to gana sunkiai galima koreguoti, pigmentacija, randai.
– Kada eiti pas medikus? Ar kreiptis į vartotojų teises ir skųstis?
– Teisinė sistema šiuo klausimu Lietuvoje yra gana prasta. Nelegaliems specialistams daugiausiai gali būti skirta bauda iki 1000 eurų. Dažnam specialistui tai yra 1–2 dienų atlyginimas. Jiems tą baudą susimokėti nieko nereiškia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvęs Zarasų ligoninės vadovas nurašė per 40 tūkst. eurų kainavusią medicininę įrangą7
Buvęs Zarasų ligoninės vadovas Remigijus Lamanauskas su pavaldiniais nurašė per 40 tūkst. eurų kainavusią medicininę įrangą, skelbia TV3 naujienų portalas, cituodamas laidą „Dėmesio centre“. ...
-
Nacionalinis transplantacijos biuras ir Karinės oro pajėgos plečia bendradarbiavimą
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) ir Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) tęsia ilgametį bendradarbiavimą. Šių metu rugsėjo 25 dieną Karinių oro pajėgų štabe pasirašyta na...
-
Nuo spalio 5 d. – galimybė pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu7
Lietuvos sveikatos įstaigose vienu metu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 bus galima nuo spalio 5 dienos, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. ...
-
COVID-19 statistika: 29 nauji atvejai, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatyti 29 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
COVID-19 Lietuvoje: 29 nauji atvejai, viena mirtis3
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 29 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
„Tylioji žudikė“, nešanti mirtį nieko neįtariantiems lietuviams: norinčiųjų pasitikrinti – eilės26
Maždaug 5 tūkst. žmonių Lietuvoje turi „tyliąja žudike“ vadinamą aortos aneurizmą, tik to neįtaria. Kadangi šios ligos neišduoda jokie simptomai, didžiųjų miestų gyventojai galėjo nemokamai pasitikrinti, ar pagrindinė j...
-
Į Kauno dramos teatrą – tikrintis sveikatos11
Minit Pasaulinę aortos dieną medikai kauniečius pakvietė į Kauno dramos teatrą, tačiau šį kartą ne žiūrėti spektaklio, o nemokamai pasitikrinti pilvo aortą. Ultragarso tyrimas užtrunka vos kelias minutes, tačiau gali išgelbėti gyv...
-
Erkių jau pilna ne tik gamtoje, bet ir mieste: dalijasi labai nemalonia statistika19
Nemaloni statistika – visuomenės sveikatos specialistai suskaičiavo, kad Lietuva yra Europos lyderė pagal susirgimus erkiniu encefalitu. Entomologai įspėja, kad keičiantis klimatui erkėms mūsų valstybė tampa ne tik puikia terpe gyventi, bet ir ...
-
COVID-19 statistika: 304 nauji atvejai, vienas žmogus mirė7
Praėjusią parą nustatyti 304 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Pasaulinei širdies dienai paminėti Klaipėdos medikai rengia dviračių žygį1
Pasaulinei širdies dienai paminėti sekmadienį Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai rengia dviračių žygį. ...