Gripas + koronavirusas = flurona: jau užregistruota pirmoji tokio „mikso“ auka

Rumunijoje net užregistruota pirmoji tokio susirgimo auka. Ar tai stebina mokslininkus ir ar liga pavojinga, pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro viruso tyrinėtoju, gydytoju Gyčiu Dudu.

– Mokslininkų tokie dalykai visiškai nestebina. Šiuo metu gana aukštas abiejų virusų cirkuliavimo lygis, įskaitant ir daugelį kitų. Jeigu du virusai patenka į organizmą panašiu metu, kai vienas neaktyvavęs įgimtų imuninės sistemos organizmų, gali įsitvirtinti ir antras. Tačiau kadangi tai palyginti retas įvykis, jie nėra labai gerai tiriami, pačios įvairios virusų kombinacijos begalinės. Automatiškai per daug tyrimų nėra ir į gera neišeina žmogui, tačiau tai nėra kažkoks skirtingas būdas virusams cirkuliuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Rumunijoje užfiksuota pirma auka. Ką sveikesniam žmogui šie du virusai kartu organizme gali padaryti? Kaip jie veikia?

– Jei du virusai populiacijoje cirkuliuoja su maždaug 50 proc. dažniu, apie ketvirtadalis žmonių būtų koinfekuoti. Jei abu cirkuliuotų po 10 proc., koinfekcijų skaičius būtų apie 1 proc. populiacijos. Žinant, kad nė vienas iš šių virusų necirkuliuoja taip dažnai, vadinasi, koinfekcijų pasitaiko itin retai, jų ištirti neišeina ir labai svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus imuninis atsakas yra visiškai unikalus. Todėl konkrečiai įvardyti, kad būtent šių dviejų virusų koinfekcija mirtina, negalime.

– Dažniausiai žmogaus įtaria, kad serga viena ar kita liga, bet labai retai pagalvoja, jog gali būti net dvi ligos iškart. Dėl to tai praslysta pro medikų ir mokslininkų akis.

– Po pandemijos esame įpratę matyti molekulinius testus – PGR, antigeno, kurie leidžia diagnozuoti tokias ligas. Daugelis žmonių nežinojo, kad gali sirgti neturėdami simptomų, tačiau su teigiamu testu. Mokslui tai seniai žinoma.

– Jei galėtumėte gauti duomenų, kurių neturite, ką norėtumėte sužinoti apie šią kombinuotą ligą?

– Sunku įvardyti, nes šios koinfekcijos nėra dažnos. Būtų sunku surinkti tinkamą imti ištirti. Kita vertus, jei reikėtų pasirinkti, mane domintų, koks maksimalus laiko tarpas, per kurį, užsikrėtus vienu virusu, galima užsikrėsti kitu.

Užsikrėtus vienu virusu, galima užsikrėsti kitu.

– Ar tai žiniasklaidos baubas, ar yra pavojaus lygis ligoninėms Europoje?

– Laikyčiau tai žiniasklaidos problema. Matėme, kad gripo atvejų daugiau tarp vaikų, ypač respiracinio sincitinio viruso atvejų, kurie susidarė dėl to, nes pandemijos laikotarpiu beveik niekuo nesirgome, nešiojome kaukes, sumažinome keliones. Susidarė žmonių imtis, kuri gali sirgti gripu ir įvairiomis vaikystėje persirgtomis ligomis. Tačiau matome ir pozityvių ženklų, kad Lietuvoje po truputį mažėja viršutinių kvėpavimo takų ligų.

– Ar gripas ir koronavirusas gali tapti vienu virusu?

– Savaime suprantama, kad ne, kadangi tai yra absoliučiai negiminingi virusai. Viena vertus, koronavirusai garsėja gebėjimu rekombinuotis, t. y. jei žmogų užkrečia dvi giminingos koronaviruso linijos, jos gali apsikeisti genetinės medžiagos fragmentais. Gripo atveju egzistuoja mechanizmas, kuriuo virusai galia pasikeisti genetine medžiaga, tačiau tai vyksta tarp gripo A ar B virusų