Sudaryti vienodas galimybes

Sveikatos apsaugos ministro iniciatyva rugsėjo pradžioje penkių didžiųjų Lietuvos miestų greitosios medicinos pagalbos stotyse pradėjo dirbti 20 naujų vadinamųjų klasterinių brigadų. Aprūpintos naujais automobiliais su visa reikiama įranga, jos yra skirtos žmonėms, patyrusiems infarktą, insultą ar daugybines traumas, kuo greičiau atvežti į vadinamąjį klasterinį centrą – specializuotą tretinio lygio ligoninę. Tokios brigados suformuotos siekiant, kad tiek didmiesčių, tiek nutolusių kaimų gyventojai turėtų vienodas galimybes skubiai gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą.

Klasterinės brigados suformuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Viešai labiausiai kritikuojama tai, kad klasterinės brigados pacientus, kuriems turi būti suteikta skubiausia pagalba, dabar turi perimti pakeliui į gydymo įstaigą. Tai yra, pacientai turi būti pernešami iš vieno greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio į kitą. Medicinos darbuotojų profsąjungų atstovai tokį perdavimą vertina kaip nesaugų. Esą pacientai perkeliami nesaugiose sustoti vietose, be to, tam gaištamas brangus laikas. Apskaičiuota, kad pernešant pacientą iš vieno automobilio į kitą užtrunkama iki 15 min. Toks perėmimas atrodo ypač netikslingas prie miestų, kur yra klasteriniai centrai, besiglaudžiančiuose rajonuose.

Nuo rugsėjo 1 d. paskeitė ir GMP paslaugų finansavimas. Rajoninėms GMP stotims nuo šiol nebebus mokama už tai, kad jos į klasterinį centrą atveš pacientus. Vis dėlto, pasak Kauno rajono GMP stoties direktorę pavaduojančio gydytojo Kipro Medišausko, svarbiausia yra ne prarandamos lėšos, o tai, kad ši tvarka nenaudinga pacientams. "Visas Kauno rajonas nėra taip nutolęs nuo tretinio lygio ligoninės Kauno klinikų, į kurias vežami klasteriniai pacientai, kad mes patys nespėtume jų į šią ligoninę atvežti per 20 min. Nuvežę tokius ligonius mes spėjame gan greitai grįžti į savo postą ir iš čia vykti į kitus iškvietimus", – pasakojo gydytojas.

Per dvi savaites klasterinių iškvietimų buvo 220, iš jų pakeliui į gydymo įstaigą perimta 13 pacientų.

Pasak K.Medišausko, klasterinės brigados duotų daug daugiau naudos, jei jos budėtų ne centruose, kaip dabar, o nutolusiuose rajonuose. Tuomet esant reikalui jos galėtų pačios atvežti klasterinius pacientus į tretinio lygio ligonines – nereikėtų jų perimti pakelėje.

Vadina išpūsta problema

Nuo rugsėjo pradžios reikiamais atvejais į iškvietimus, registruojamus Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) dispečerinėje, važiuoja keturios specializuotos klasterinės brigados. Esant reikalui, jos vyksta ne tik į Kauno, bet ir į Tauragės, Alytaus apskritis ir dalį Marijampolės apskrities – teritorijas, į kurias GMP brigadas siunčia Kauno miesto GMPS dispečeriai.

Šios GMPS direktorius Nerijus Mikelionis pacientų perėmimą pakeliui į gydymo įstaigą vadino išpūsta problema. "Pacientai taip buvo perimami jau daug metų, ir jokių problemų dėl to nekildavo. Viskas organizuojama taip, kad nekiltų pavojus nei pacientams, nei aplinkiniams", – aiškino pašnekovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad atvejai, kai pacientas perkeliamas iš vieno GMP automobilio į kitą, sudaro mažiau nei 5 proc. visų į klasterinius centrus vežamų pacientų: per dvi savaites klasterinių iškvietimų buvo 220, iš jų pakeliui į gydymo įstaigą perimta 13 pacientų.

Ligonius veža įvairiai

Pasak N.Mikelionio, kiti būdai atvežti pacientą į klasterinį centrą naudojami kur kas dažniau nei paciento perėmimas. "Visų pirma, centrinė dispečerinė turi stengtis nusiųsti klasterinę brigadą, jei ji nėra labai toli, paimti pacientą iš įvykio vietos ir atvežti į klasterinį centrą. Kitas modelis – siunčiamos dvi brigados: arčiau esanti rajono brigada nuvyksta į įvykio vietą, į ją siunčiama ir klasterinė brigada. Jai bevažiuojant, rajono brigada, įvertinusi paciento būklę, praneša, reikia vežti jį į klasterį ar ne. Jei nereikia – klasterinė brigada atšaukiama, – pašnekovo žodžiais, kartais per tą laiką, kol vietinė greitosios brigada įvertina paciento būklę, paruošia transportavimui, atvyksta klasterinė brigada ir jį išsiveža. – Trečias modelis – siekiant pagerinti pacientų rajonuose aptarnavimą, klasterinė brigada nuvažiuoja į tą rajoną, kurio brigada išvežė pacientą į klasterinį centrą, ir vietoj jos budi. Ketvirtas modelis – kai klasterinės brigados gydytojas, pripratęs dirbti su sunkiais ligoniais, pakeliui perlipa į rajono GMP automobilį ir važiuoja su jais į klasterį. O mūsų brigada su vietinės brigados mediku lieka budėti rajone. Ir tik kraštutiniais atvejais taikomas penktas modelis, kai pakeliui perimamas pacientas. Tai daroma kiek galima saugiau, iš anksto suderintuose taškuose. Ir tai daroma tik tada, kai leidžia atmosferos sąlygos, paciento būklė, aplinkos saugumas, techninės galimybės. Visa tai įvertinęs, GMP medikas gali priimti sprendimą pacientą perimti."

N.Mikelionis priminė, kad papildomos klasterinės brigados suformuotos tam, kad klasteriniai pacientai būtų kuo greičiau atgabenti į klasterių centrus, paliekant rajonų brigadas dirbti vietoje: "Iki šiol mes turėjome problemų valdydami rajono GMP brigadas, nes jų akivaizdžiai trūksta. O pervežamų pacientų skaičius metų metus auga. Dabar, kai atsirado papildomų klasterinių brigadų, rajonai gali laisviau aptarnauti savo pacientus. Juk daug metų buvo keliama problema, kad tais atvejais, kai jiems į toli esančius didžiuosius miestus reikia išvežti klasterinius pacientus, nėra kam dirbti rajonuose."

Pasak jo, 20 klasterinių brigadų, paskirstytos rajoninėms GMP stotims, tiesiog ištirptų ir neduotų norimo efekto.