Gerų vaistų yra, bet kraujo vėžiu sergantys ligoniai jų negauna

Mielominės ligos – kraujo vėžio diagnozę Jonas Greinys išgirdo prieš keturiolika metų. Ligoniui buvo taikyta chemoterapija, atlikta autologinė kaulų čiulpų transplantacija, tačiau dabar jau tris mėnesius jis nebegauna jokio gydymo.

Atsimena ne viską

Paprašytas papasakoti apie savo ligą, Jonas pasiskundžia, kad jam streikuoja atmintis, nepamena visų datų ir greitai perduoda telefoną žmonai.

"Aš esu medikė, tai vyrui atrodo, kad galiu geriau pakomentuoti jo ligos istoriją, – nusišypsojo ji. – Nors Jonas guodžiasi savo atmintimi, jis yra aktyvus protmūšių dalyvis, daug skaito, viskuo domisi ir net aš, spręsdama kryžiažodžius, nuolat klausiu jo, koks klausimo atsakymas."

Kaip pasakoja Sigita Greinienė, 2000 m. jos vyrui atlikti tyrimai parodė M-gradientą, buvo nustatyta monokloninė gamapatija, bet penkerius metus nebuvo jokių pakitimų, rodiklis nedidėjo. Kai 2005 m. diagnozavo mielominę ligą, Jonui buvo 65-eri. Taikyta chemoterapija, kurią vyras itin sunkiai toleravo, net tris kartus atsidūrė reanimacijos skyriuje.

"Tai buvo tikrai sudėtingas laikotarpis, Jonas buvo labai sunkios būklės. Netgi buvo pasakyta, kad nieko gero nelaukti. Paskui atsirado vaistas bortezomibas, jo būklė pradėjo gerėti, kraujo rodikliai pagerėjo ir 2007 m. buvo galima atlikti autologinę kaulų čiulpų transplantaciją. Jos efektas buvo labai geras, penkerius metus Jonas jautėsi puikiai", – prisiminė Sigita.

Liga atsinaujino

Tačiau po penkerių metų, mielominė liga atsinaujino ir teko grįžti į ligoninę.

"Būdavo remisijų, pagerėjimų ir vėl pablogėjimų. O dabar jau metus Jonas gauna tik citostatikus. Remisijos nepavyko pasiekti, bet vaistai šiek tiek pristabdė ligos progresavimą. Tačiau tai, kad ji vystosi, matyti iš besideformuojančios krūtinės ląstos", – pastebi ligonio žmona.

Kad patvirtintų, buvo atliktas tyrimas kompiuterinės tomografijos metodu, bet net ir be jo liga pastebima. Plazmocitoma didėja, kraujo rodikliai negerėja.

Tai buvo tikrai sudėtingas laikotarpis, Jonas buvo itin sunkios būklės. Netgi buvo pasakyta, kad nieko gero nelaukti.

"Gydymo kaip ir nelabai yra. Dabar jau tris mėnesius negauname jokių vaistų. Taip ir gyvename", – liūdnai ištaria moteris.

Europoje yra efektyvių vaistų tokiems ligos atvejams, kaip Jono, gydyti ir dar prieš dvejus metus buvo kalbama, kad greitai juos pradės kompensuoti ir Lietuvoje. Tačiau šiandien jie vis dar nėra prieinami šalies gyventojams.

"Mes jau pensininkai ir galimybių įpirkti vaistą neturime, žinoma, galėtume namus parduoti, tačiau net nesu tikra, ar Lietuvoje yra galimybė tų vaistų įsigyti savo lėšomis", – svarstė S.Greinienė.

Bijo, kad nesulauks

Sigita ir Jonas gyvena už miesto, nuosavame name, tad veiklos čia netrūksta.

Žiemos laikotarpis sutuoktiniams nebuvo lengvas, vyrą puolė įvairios infekcijos, teko vartoti net penkių rūšių antibiotikus. Moteris pasakojo, kad, pasiekus remisiją ar esant pagerėjimui, jos vyras jaučiasi gerai, yra aktyvus, kupinas energijos.

"Svajonių Jonas turi daug, tačiau ne viską pavyksta įgyvendinti. Žinoma, kai vaistus vartoja, savijauta suprastėja. Tačiau jis visą gyvenimą buvo optimistas, aktyvus ir veiklus žmogus. Matau, kaip jis nori gyventi, kaip kabinasi į paskutinę viltį. Kartais jis net mus ramina, sako, nepanikuokime", – moters akyse sublizga ašaros.

Jai labai skaudu, kad nėra būdų padėti vyrui. Galvoja, gal ir bus tie vaistai prieinami po metų, gal po kitų, tačiau pagalbos Jonui reikia dabar, kad liga nepažengtų tiek, jog nebegalės padėti ir inovatyviausias gydymas.

Žino, bet nesirūpina

Kraujo ligomis sergančius ir jų artimuosius vienijanti asociacija "Kraujas" prieš metus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama ieškoti būdų, kaip kompensuoti mielomine liga sergantiems pacientams vaistus, tačiau iki šiol problema nepajudėjo iš vietos.

"Jono situacija, kaip ir kitų mielomine liga sergančių ir gydymo negaunančių pacientų, yra beviltiška. Deja, Sveikatos apsaugos ministerija net nebando ieškoti būdų, kaip padėti šiems ligoniams, priešingai, sulaukiame tik nesibaigiančių pažadų. Visiškai neįvertinama tai, kad laikas, itin reikšmingas sergantiesiems, eina", – nerimauja asociacijos "Kraujas" pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Ieva Drėgvienė. J. Kunigiškytės nuotr.

Ji tvirtina, kad šiuo metu mielominei ligai gydyti yra taikomi generiniai vaistai, o inovatyvūs neprieinami – net keturi jų laukia kompensavimo.

"Du iš keturių inovatyviųjų turi bendro išgyvenamumo duomenis, o tai reiškia, kad jie mažina mirtingumą, tačiau šių vaistų terapinės vertės yra dirbtinai sumažintos, tam, kad jie netaptų kompensuojami. Kiti du vaistai neturi bendro išgyvenamumo duomenų, tačiau turi pridėtinę terapinę vertę. Šiems vaistams balas buvo sumažintas tik todėl, kad jie skirti onkologinei ligai gydyti. Balai lemia, bus ar nebus vaistas kompensuojamas", – I.Drėgvienė piktinasi, kad ši diskriminacinė nuostata įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Galvoja, gal ir bus tie vaistai prieinami po metų, gal po kitų, tačiau pagalbos Jonui reikia dabar, kad liga nepažengtų tiek, jog nebegalės padėti ir inovatyviausias gydymas.

Pasak asociacijos pirmininkės, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas atliko vaistų vertinimo analizę ir nustatė, kad dalies onkologinių vaistų, įskaitant ir mielominei ligai gydyti, terapinės vertės yra dirbtinai nuvertintos, nesilaikant teisės aktuose nustatytų kriterijų, todėl šie vaistai ir nepasiekia kompensavimo.

"Liūdniausia yra tai, kad net ir radus neatitikimų bei vertinimo klaidų, jų neskubama taisyti. Atrodo, kad tikslas yra visais įmanomais būdais kaupti Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą, negalvojant, kaip padėti beviltiškoje situacijoje atsidūrusiems ligoniams ir jų artimiesiems. O to padariniai labai skaudūs", – apmaudžiai kalba I.Drėgvienė.

Tik inovatyvūs vaistai

"Mielominė liga iki šiol vertinama kaip neišgydoma, tačiau apie 10–15 proc. pacientų pasiekiamos ilgalaikės remisijos, kai liga neatsinaujina dešimt ir daugiau metų. Tokie pacientai vadinami "praktiškai pasveikę" (angliškas terminas – operationaly cured). Dar prieš dešimt penkiolika metų vidutinis mielomine liga sergančių pacientų išgyvenamumas buvo maždaug penkeri metai. Nuo 2005–2010 m. mielominės ligos gydymas iš esmės pasikeitė, klinikiniai tyrimai rodo nuolat ilgėjantį šia liga sergančiųjų išgyvenamumą", – tvirtina Vilniaus Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas.

Valdas Pečeliūnas. J. Kunigiškytės nuotr.

Jis pabrėžė, kad nauji vaistai ir gydymo metodai, toliau gerinantys pacientų išgyvenamumo rodiklius, išrandami kiekvienais metais.

"Šiuo metu ekspertai iš JAV vertina, kad pacientų, kuriems mielominė liga nustatyta 2018 m. ir vėliau, vidutinis išgyvenamumas turėtų siekti 20–25 metus. Tačiau yra viena labai svarbi sąlyga: turi būti užtikrinta galimybė gydytis naujausiais vaistais. Deja, jų mielominei ligai gydyti prieinamumas Lietuvoje yra ribotas – sprendimo dėl kompensacijos laukia keturi preparatai, nors jie yra registruoti ES, pripažįstami kaip efektyvūs ir saugūs, o jų nauda gydant ligą nėra iki galo įrodyta. Gydymas šiais vaistais yra kompensuojamas daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje šis procesas yra įstrigęs jau kelerius metus", – priekaištauja medicinos mokslų daktaras V.Pečeliūnas.


Pasireiškia nespecifiniais simptomais

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 150 naujų mielomos atvejų. Antra pagal paplitimą kraujo vėžio forma dažniau serga vyresni nei 65 m. žmonės, kiek dažniau ji diagnozuojama vyrams. Anksti mielomą atpažinti yra sunku, nes pradžioje ji neturi ryškių specifinių simptomų.

Dažniausiai žmonės skundžiasi tiesiog bendru silpnumu, nugaros skausmu, dėl nusilpusios imuninės sistemos dažnai serga infekcinėmis ligomis.

Įprastiniai kraujo tyrimai ligos pradžioje gali būti normalūs ar tik nežymiai nukrypę nuo normos, todėl greitai nustatyti diagnozę būna gana sunku.

Šį piktybinį susirgimą sukelia plazminių ląstelių, esančių kaulų čiulpuose, pakitimai. Plazminės ląstelės yra imuninės sistemos ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – imuninių baltymų, kovojančių su infekcijomis, antikūnių gamyba. Skirtingai negu kitų navikų atveju, sergant mielomine liga dažniausiai nesusidaro auglys – liga vystosi kaulų čiulpuose, tad mielominės ląstelės tiesiog pasklinda juose.

Komentaras

Simona Stankevičiutė, Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo ir kainodaros politikos skyriaus vyr. specialistė:

Lietuvoje veikiančia vaistų kompensavimo sistema siekiama užtikrinti, kad pacientams būtų kompensuojami tie vaistai, kurie, remiantis objektyviais įrodymais, yra veiksmingiausi ir saugiausi bei už turimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas nuperka daugiausiai pridėtinės naudos pacientams.

Šiuo metu Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių komisija (Kompensavimo komisija) iš viso svarsto 57 vaistus, dėl kurių nėra priimtas galutinis sprendimas, 6 preparatai šiuo metu yra Rezerviniame vaistų sąraše. Straipsnyje minimi vaistai mielomai gydyti buvo vertinti ir svarstyti komisijos, šiuo metu ji yra pavedusi Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kainodaros ir kompensavimo politikos skyriui bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai patikslinti terapinės vertės vertinimo schemą, kad vaistai būtų įvertinami kuo objektyviau ir tie vaistai, kurie sukuria pridėtinę naudą, kuo greičiau pasiektų pacientus.

Iš viso per 2018 m. mielomai gydyti buvo išleista apie 2,7 mln. eurų vien tik vaistiniams preparatams. Tikrai ne visi ES šalyse užregistruoti vaistai yra kompensuojami visose ES šalyse. Bet svarbu tai, kad visais atvejais vaistai yra skiriami siaurai pacientų grupei ir tik su kompanijos, gamintojo finansiniais įsipareigojimais. Tai yra, kitų šalių kompensavimo sistemose šie vaistai taip pat nebuvo įvertinti kaip vienareikšmiškai "gerinantys" išeitis, ir kitos šalys derybų metu prašė kompanijų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus.

Vaisto įtraukimo į kompensavimo sistemą procesą sudaro keletas žingsnių. Visų pirma, kompanija turi pateikti paraišką vaistui kompensuoti, tuomet vertinama vaisto terapinė ir farmakoekonominė vertė, skaičiuojama biudžeto įtaka. Paskui atsakingų institucijų pateikti vertinimai yra svarstomi Kompensavimo komisijoje, kurią sudaro ir visuomenės, įskaitant pacientus, atstovai. Galiausiai, Kompensavimo komisijoje priimti sprendimai pristatomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai. Tik po šių žingsnių sveikatos apsaugos ministras priima galutinį sprendimą dėl vaistų kompensavimo.

Jei nustatoma, kad vaisto terapinė ir farmakoekonominė vertė tokia pati, kaip jau kompensuojamų vaistų, išlaidos vaistui turi nedidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo patiriamų išlaidų, kitaip tariant, yra prašoma pareiškėjo sumažinti kainą.

Jei vaisto įvertinimas atitinka kriterijus ir tokio vaisto kompensavimas nedidina ar mažina biudžeto išlaidas, jį yra siūloma įrašyti į kompensavimo sąrašus. Jei vertinimo metu nustatoma, kad vaistas sukuria pridėtinę terapinę vertę ir papildomą, naują naudą pacientams, jis yra įvertinamas didesniu balų kiekiu, ir tuomet gali kainuoti brangiau.

Jei tuo metu, kai yra priimamas teigiamas sprendimas dėl vaistų, turinčių pridėtinę terapinę naudą, nėra pakankamai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų juos kompensuoti, šie vaistai yra įrašomi į rezervinį vaistų sąrašą. Šis sąrašas svarstomas ne rečiau kaip du kartus per metus ir, jei yra pakankamai lėšų, būtent vaistai iš šio sąrašo, įrodę turintys pridėtinę naudą, yra pradedami kuo skubiau kompensuoti. Jei vaistas vertinimo metu neįrodo, kad jo veiksmingumas yra bent jau panašus į jau kompensuojamų vaistų sukuriamą naudą, tokie preparatai nėra kompensuojami.

Vaistų vertinimas atliekamas pagal terapinio naujumo, terapinės naudos, farmakoekonomikos vertinimo bei įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kriterijus. Jie visiems vaistams yra vienodi, gauti vertinimai yra skelbiami viešai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

antanas

antanas portretas
tai kur čia tas išgirtas technologijų vertinimas ? Jeigu vaistai padeda išgyventi, jie turi būti kompensuojami, o dabar ministerija tempia gumą prisdengdama procedūromis

Anonimas

Anonimas portretas
Lietuvos valdzia cia NEKALTA. Ji tiktai vygdo Briuselio direktyvas -- ISNAIKINTI Lietuvos pensininkus. Todel ir pensijos mazesnes uz maziausias pasalpas, ir vaistu neduoda.. Kad Lietuvos valdzia taip saziningai vygdo Briuselio direktyvas jie (valdzios isgamos) turi teise NEBAUDZIAMIEMS vogti is VISOS Lietuvos.

to kvailiukams

to kvailiukams portretas
o kas kaltas,kad jie netvarko kontrabandos? kas kaltas,kad patys valdzioje nemoka mokesciu (karbauskus),kaip visi ??? sita valdzia nesusitvarko su darbu!
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių