- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint, kad pradinukai geriau mokytųsi, reikia ne skubėti samdyti jiems korepetitorių, o skatinti fiziškai aktyvų laisvalaikį lauke, mat įvairių mokslinių tyrimų atlikę ekspertai užfiksavo sąsają tarp judėjimo, žaidimų lauke ir kognityvinių moksleivių gebėjimų, teigia Lietuvos sporto universiteto docentė Rita Gruodytė-Račienė.
Daugiau juda ir patiria
Prieš keliaudami į pirmą klasę, Lauko darželio ir Lauko mokyklos įkūrėjo Žilvino Karpio vaikai daug laiko leisdavo lauke. Šeima pastebėjo, kad ugdomi lauke vaikai nustebina užsispyrimu tikslui pasiekti, formuojasi stiprūs charakteriai. „Jie tvirtesni ir fiziškai, ir emociškai, jaučiasi laisvesni. Jiems geriau sekasi įveikti atstumus ar susikoncentruoti veiklai, reikšti nuomonę“, – sako Ž.Karpis.
Fizinis aktyvumas lauke turi teigiamos įtakos ir geresniam vaikų pasiruošimui mokyklai. Tai rodo tyrimas, kurio metu buvo apklausta apie 40 lauko darželius Vilniuje ir Kaune lankančių vaikų tėvų ir tiek pat – lankančių tradicinius darželius. Palyginti lauko darželio vaikų grupę su įprastinio darželio grupe, matyti statistiškai reikšmingas rezultatas – lauko darželių vaikai fiziškai aktyvesni.
„Tėvai pildė Nyderlandų fizinio aktyvumo klausimyną, atsakė, kokį laisvalaikį vaikai renkasi: aktyvesnes ar pasyvesnes veiklas. Pagal šį klausimyną vaikai, kurie lankė lauko darželius, buvo fiziškai aktyvesni. Kitas objektyvus skaičiavimas: lauko darželių vaikai dukart mažiau serga, ir dėl to beveik dukart rečiau dėl ligos praleidžia darželį. Įprastinį darželį lankantys vaikai dėl ligos vidutiniškai praleido beveik 25 dienas per pastaruosius metus, o lauko darželį – dešimt“, – sako tyrimui vadovavusi Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentė R.Gruodytė-Račienė.
Išvada: doc. Rita Gruodytės-Račienės teigimu, vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.
Lauko darželių vaikai auga kiek kitokiomis sąlygomis, palyginti su tradicinius darželius lankančiais, todėl jų psichomotoriniai gebėjimai pereinant į mokyklinį etapą yra geriau išvystyti.
Išėjimas iš patalpų savaime padiktuoja vaikams kitokių pasirinkimų galimybių. Jeigu kėdžių ir suolų pilnose klasėse, kaip sako R.Gruodytė-Račienė, iškart norisi prisėst, tai laukas siūlo daugiau. Tai leidžia vaikams judėti natūraliai ir atlikti daugiau įvairesnių judesių, vystosi platesnio spektro judėjimo gebėjimai.
„Daug labiau pasiruošia mokyklai, iš psichomotorinės ugdymo perspektyvos žvelgiant, lauko darželių vaikučiai, nes jie turi gerokai daugiau patirties, negu tik būti pasiruošę ramiai sėdėti suole“, – atkreipia dėmesį docentė.
Aktyvūs vaikai laimingesni
Pastaruoju metu švietime matyti ryškių pokyčių, net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.
Kalbant apie gerą pasiruošimą mokyklai, su ankstyvuoju ugdymu siejamas judėjimo džiaugsmas, laimės jausmas ir buvimas žaliose erdvėse vaikus paveikia labiau, nei manome. Tai parodė didelės apimties retrospektyvinis danų tyrimas, nagrinėjęs suaugusių žmonių psichinės sveikatos situaciją per šešiolika įvairiausių psichinių sutrikimų ir ligų. Buvo tiriama, kiek vaikai savo gyvenamoje aplinkoje turėjo žalios erdvės, o po 20 metų pasidomėta jų sveikata, emocine savijauta. „Žaliosios erdvės poveikis vaikystėje, pasirodo, mums toks stiprus, kad dovanoja apie 55 proc. apsaugos nuo psichikos sutrikimų suaugus – tikrai daug!“ – sako R.Gruodytė-Račienė.
Net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.
Ne tiek jau daug paauglių mokyklą pabaigia sveiki ir laimingi – per dvylika mokslo metų juos ima varginti stuburo iškrypimai, stresiniai psichosomatiniai simptomai, galvos, pilvo skausmai. Tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams. Prieš keletą metų prestižiniame mokslo žurnale „British Journal of Sports Medicine“ išspausdintos 24 garsiausių ekspertų iš JAV, Kanados, Europos šalių įžvalgos: norint, kad vaikai geriau mokytųsi, reikia ne samdyti daugiau korepetitorių, o leisti jiems būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu ir lauke. Ekspertai patvirtino, kad kognityvinių funkcijų ir fizinio aktyvumo sąsaja tikrai egzistuoja. Vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.
„Vaikams reikia būti fiziškai aktyviems kasdien bent 60 minučių: kad paprakaituotų, išrasotų kakta, širdis dažniau stuksentų. Krūvis turi būti tinkamo intensyvumo vaikams ir paaugliams, nuo vidutinio iki didelio.
Ką mes veikiame vaikystėje, paauglystėje, labai paveikia, kiek būsime sveiki, laimingi, fiziškai pajėgūs suaugę“, – paprastą receptą turi mokslininkė.
Vis dėlto jis turi niuansų – pavyzdžiui, neužtenka darželinukams įrengti žaidimų aikštelę kieme arba kartais nukeliauti pažaisti į parką. Norvegijoje atliktas tyrimas, kuriame palyginta, kaip vaikai leidžia laiką tradicinėse ir gamtinėse aikštelėse, parodė – fiziškai aktyvesnė diena buvo ta, kurią ugdytojai su vaikais eidavo į gamtines aikšteles. Jų aplinka duodavo daugiau galimybių judėti. Įdomu tai, kad pasyviausia diena vaikams tapo tradicinėje lauko aikštelėje vasarą – nors oras buvo puikus, sugalvoti, ką veikti jau šimtą kartų išbandytoje erdvėje, – sunku. Vyresni vaikai ilgai užtruko, kol išsirinko, ką žaisti. Tyrimo išvadas analizavę ekspertai nusprendė, kad geriausia vaikams – pusiausvyra tarp planuotos judrios veiklos ir laisvo žaidimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika4
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi vis...