Farmakotechnikai praras darbo vietas, regionai – vaistines?

  • Teksto dydis:

Pandeminiame pasaulyje išryškėjo tendencija: gyventojai sveikatos klausimais dažniau kreipiasi į vaistininką nei į gydytoją, pas kurį patekti tapo sudėtinga. Tačiau ateinančiais metais Lietuvoje ir pas vaistininkus prisibelsti, ko gero, taps gerokai sudėtingiau – regionuose gali nebelikti vaistinių.

Specialistai taps bedarbiais?

Sausio 1 d. įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje turi fiziškai būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo ir pacientus aptarnavo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas, susidurs su išūkiu: kaip išlikti? Iki šiol paslaugas pacientams galėjo suteikti tiek vaistininkas, tiek vaistininko padėjėjas, kuris nuo kitų metų nebegalės veiklos vykdyti savarankiškai – tik dirbti  vaistininkui prižiūrint.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 1 367 vaistinės, jose dirbo 3 451 licencijuotas vaistininkas ir 1 234 vaistininko padėjėjai.

"Didelė dalis iš daugiau nei 1 000 šalies farmakotechnikų dirba mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose. Vaistininkai juos dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba vaistinėje būna tik keletą valandų per dieną, tad didžiąją laiko dalį vaistininko padėjėjai yra vieninteliai vaistinės darbuotojai. Vadinasi, juos atleidus tektų likviduoti ir visą vaistinę, nes pasamdyti vaistininką šiandien yra itin sudėtinga dėl specialistų stokos, o ir išlaikyti du darbuotojus mažai rajono vaistinei būtų per didelė prabanga. Realybe tapus juodžiausiam scenarijui, iš gyventojų būtų atimta galimybė įsigyti vaistų ir gauti farmacines paslaugas. Esant šiai situacijai, nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės", – sako Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininkė Lina Ganatauskienė.

Pasak jos, farmacijos sektoriuje nuotaikos šiandien slogios. Tai patvirtina ir farmakotechnikai, būriais stojantys į profesinę sąjungą, kad, vykstant įstatymų pokyčiams, būtų atstovaujama jų teisėtiems interesams.

Esant tokiai situacijai nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės.

"Vaistininko padėjėjai yra mūsų profesinės sąjungos nariai, mes privalome ir juos ginti. Todėl aktyviai kviečiame šią problemą spręsti visus: Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kitus Seimo narius, pačius farmakotechnikus ir jų darbdavius. Itin skaudu tais atvejais, kai vaistininko padėjėjai, kuriems iki pensijos liko 5–7 metai, neteks darbo. Kelių dešimtmečių profesine patirtimi galintis pasigirti asmuo, turintis visas jo darbui reikalingas kompetencijas, taps bedarbiu. Toks žingsnis valstybei būtų pernelyg brangus – atsisakyti farmacijos specialistų, kurių ir taip stokojame", – įsitikinusi ji.

Persikvalifikuoti galės ne visi

Farmacijos įstatymas keičiamas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Iki Lietuvai įstojant į ES, farmakotechnikai turėjo licencijas savarankiškai veiklai vykdyti. Tačiau po įstojimo į ES vaistininko padėjėjams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, trukęs penkiolika metų ir turintis baigtis kitų metų sausio 1-ąją. Per šį laikotarpį jie turėjo išlyginti studijų skirtumus ir persikvalifikuoti į vaistininkus.

Pradžioje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdė tęstines farmacijos studijas, prieš penkerius metus tai pasiūlė ir Vilniaus universitetas. "Teoriškai galimybė persikvalifikuoti buvo, tačiau kiekvieno žmogaus šeiminė ir finansinė padėtis yra skirtinga, tad ne kiekvienas šia galimybe galėjo pasinaudoti. Kai kurie vaistininko padėjėjai šiandien jau yra vaistininkai, bet didžioji jų dalis, kuriems keli tūkstančiai už studijas per metus yra per didelė našta, ir liko nepakeitę kvalifikacijos. Įsivaizduokite, vienas pats rajono vaistinėje dirbantis farmakotechnikas tris dienas per savaitę turi vykti į paskaitas universitete, ir taip ketverius su puse metų. Joks darbdavys tokių sąlygų nesuteiks, nors mūsų profesinės sąjungos nariai tokią galimybę turėjo. Mums pasisekė, mūsų studijas finansiškai rėmė darbdavys ir esame už tai dėkingi. Bet kokiu atveju verslas nežlugs, tik gaila, kad Lietuvoje gyvenantys ir parengti specialistai neteks darbo", – komplikuotą situaciją komentuoja L.Ganatauskienė.

Spragos valstybės politikoje

Profesinės sąjungos pirmininkė nenuoseklumą įžvelgia ir valstybės politikoje: farmakotechnikai kolegijose ir toliau rengiami be jokio įspėjimo, kad galimybės persikvalifikuoti jie nebeturės. Vaistininko padėjėjai trejus su puse metų vis dar ruošiami aukštojoje neuniversitetinėje švietimo įstaigoje ne kaip pagalbiniai darbuotojai, o kaip specialistai.

"Į nepavydėtiną situaciją pateko ne tik vyresnio amžiaus, bet ir studijas neseniai baigę farmakotechnikai. 2017, 2018 ar 2019 m. baigusieji studijas įstatymiškai vis dar turi galimybę tęsti mokslus universitete, tačiau pastarieji jau atsisako priimti tokius studentus. Dėl šio keblaus klausimo ketiname kreiptis į politikus", – aiškina L.Ganatauskienė.

Ji įsitikinusi, kad viso to būtų buvę galima išvengti šį klausimą sprendus iš karto po įstojimo į ES, kaip tai padarė Lenkija, Vokietija, daugelis kitų ES narių. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuspręsta, kad specialistai, parengti iki įstojimo į ES, galės dirbti iki pat savo profesinės veiklos pabaigos, o Danijos politikai nutarė, kad farmakotechnikai vaistininkų galės būti prižiūrimi nuotoliniu būdu.

"Labai daug klausimų, į kuriuos šiandien nėra atsakymų. Trūksta gilesnės diskusijos, kurioje vaistininko padėjėjai būtų matomi ne kaip statistiniai vienetai, o realūs žmonės, kurių akys šiandien kupinos baimės dėl ateities. Drauge galime rasti kompromisą, tenkinantį visas puses. O jeigu dar nesame pajėgūs to padaryti, galėtume bent jau pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kad žmonės išsaugotų darbo vietas, o šalies gyventojams nereiktų vykti keliasdešimt kilometrų ieškant, kur nusipirkti vaistų", – teigia LFDPS pirmininkė.

Ministerija: reikėjo ruoštis

Situaciją, kai Lietuvoje nuo kitų metų galbūt turės užsidaryti kai kurios regionuose veikiančios vaistinės, paprašėme pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų. Atsiųstame komentare pabrėžiama, kad vaistininko ir jo padėjėjo kompetencijos skiriasi. Esą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), baigusio trejus metus trukusias neuniversitetines farmacijos studijas, kompetencija nėra lygiavertė vaistininko, baigusio penkerius metus trukusias universitetines farmacijos studijas, kompetencijai. Atitinkamai atsižvelgiant į įgytas kompetencijas, šių specialistų teisės ir pareigos vaistinėje yra skirtingos", – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

SAM atstovų pasiteiravome, kodėl nuo sausio 1 d. iš vaistininko padėjėjo Lietuvoje atimama teisė dirbti savarankiškai. Ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiojo specialisto Julijano Gališanskio atsiųstame komentare rašoma, kad Farmacijos įstatyme dar 2006 m. buvo įtvirtinta nuostata, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus (vadinasi ir teikti farmacinę paslaugą) tik kontroliuojami vaistininko ir kad už šią veiklą atsako vaistininkas. "2016 m. šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m., kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje, kad būtų išvengta vaistininkų trūkumo, t. y. kad būtų išvengta galimos sumaišties sektoriuje. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo (...) nuostatai (...) nuolatinis fizinis vaistininko buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teikiamų farmacinių paslaugų kokybei, nes vaistininkai turės sąlygas efektyviau prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklą, pvz., įvertinti paciento pateiktą receptą, iškilus neaiškumui nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą", – rašoma komentare.

Jame taip pat teigiama, kad privalomas vaistininko (ne tik farmakotechniko) buvimas vaistinėse turės įtakos skatinant pacientus racionaliau vartoti vaistus, nes vaistininkas yra paskutinis gyventoją konsultuojantis sveikatinimo specialistas prieš jam pradedant vartoti vaistus, todėl jam tenka didelė atsakomybė.

Vaistininkas turi būti?

Komentare užsimenama apie tai, kad artimiausiu metu, įteisinus išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją, vaistininkai dar plačiau įsitrauks į kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, imunoprofilaktiką. O šioms paslaugoms vykdyti esą reikalingas tiesioginis specialisto ir paciento kontaktas, todėl vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje. "Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, vaistinėje turėtų dirbti komanda – vaistininkas kartu su vaistininko padėjėju (farmakotechniku). Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai, todėl vienoje vaistinėje teikiamos plataus spektro farmacinės paslaugos, pvz., vaistų gamyba, farmacinė rūpyba, vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pardavimas ir kt.", – rašoma J.Gališanskio atsiųstame komentare.

Pasiteiravus, ar yra įvertinta, kokių neigiamų padarinių naujieji raikalavimai sukels mažose regionuose veikiančiose vaistinėse, kiek jų turės užsidaryti dėl vaistininkų trūkumo, SAM atstovai atsakė: "Siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, nuostatos, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas (nuostata buvo priimta 2012 m.) įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2021 m., motyvuojant tuo, kad vaistinės ir jų personalas anksčiau nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, o per atidėjimo laikotarpį vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti."

Komentare išdėstyta ministerijos pozicija, kad esą vaistinės turėjo net 15 metų laikotarpį (nuo 2006 m.) persitvarkyti ir atitinkamai organizuoti savo darbą, atitinkamai vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) esą turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Dar vienas užsakytas straipsnis? Gal tada tegul ir slaugytojos dirba vietoj gydytoju, o odontologu padejejai vietoj odontologu?

Anonimas

Anonimas portretas
SAM ministras komentuoja ,kad kompensuojamus vaistus galima įsigyti internetu,o kiek kaime senukų turi kompiuterius,ar moka jais naudotis?

Anonimas

Anonimas portretas
Vokietijai,Lenkijai ir kt.ES šalims matosi rūpi kiekvienas žmogus ir farmakotechnikų klausimas seniai išspręstas , kad žmogus galėtų ramiai dirbti ir nepanikuoti.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių