Kur erkių daugiausia?

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų.

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Skiepai – geriausia priemonė apsisaugoti 

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja trys skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

Skiepijantis įprasta schema – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama 5–12 mėn. po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama 3 m. po trečios erkinio encefalito dozės. Skiepijantis „pagreitinta“ schema nuo erkinio encefalito priklausomai nuo vakcinos gamintojo pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7–14 d. intervale, vėliau trečioji 21 d. arba 5–12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus „pagreitinta“ schema pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama 12–18 mėn. arba po 3 m. priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Labai svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus bet kuria schema su laiku linkęs išblėsti, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 m.

Kaip išvengti erkės įsisiurbimo?

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo: vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti, išvengiant erkės suspaudimo, sukiojimo, tampymo. Po to įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.