LSMU Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinikos lektorė dr. Jolita Rapolienė ragina visada pasinaudoti siuntimu pas ergoterapeutą, jei tokį „receptą“ išrašė gydytojas.

Jos ir kolegų praktikoje – daugybė sėkmės istorijų, kai, atrodytų, paprasti pratimai, išradingos rekomendacijos, mokslu pagrįsti patarimai ir priemonės padėjo pagerinti savijautą, gyvenimo kokybę, grąžino ar bent padidino savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Beje, kalba eina ne tik apie judesius, bet ir apie uoslės atstatymą.

Ergoterapeutė pacitavo jai įsiminusį pasakymą, kad „gydytojas gali išgelbėti gyvybę, o ergoterapeutas – gyvenimą“. „Per savo praktiką įsitikinau, kad ir su liga galima kokybiškai gyventi“, – teigė pašnekovė.

LSMU nuotr.

–  Kineziterapeutų veiklą daugelis žmonių jau žino ir yra patyrę. O kokios pagalbos galima sulaukti iš ergoterapeutų, kurių veiklos sritis taip pat yra reabilitacinė? – pasiteiravome J. Rapolienės.

– Kineziterapeutas labiau siekia gerinti asmenų gebėjimą geriau judėti, atlikti tam tikrus judesius. Ergoterapeutas koncentruojasi į tai, kad žmogus sugebėtų pasiekti tam tikrą rezultatą atlikdamas  kasdienes, darbines ar laisvalaikio veiklas. Kol esame sveiki, nepatyrę traumų, neturime lėtinių ligų, dažniausiai net nesusimąstome, kiek kasdien dažniausiai automatiškai atliekame įvairių veiklų. Tarkime, prausiamės, gaminame valgį, einame į darbą, turime savo pomėgius, vieni sportuojame, kiti keliaujame, rūpinamės šeima, augintiniais ir pan. Nutikus traumai, progresuojant ligai pakinta galimybė atlikti įprasčiausius veiksmus.  Čia į pagalbą ir ateina ergoterapeutas. Esame kasdienių, darbinių, laisvalaikio veiklų –  jeigu kyla sunkumų jas atlikti –  problemų sprendėjai.

Per savo praktiką įsitikinau, kad ir su liga galima kokybiškai gyventi.

– Kam galite būti naudingi?

– Kauno klinikose ergoterapeutai dirba  Neuroeabilitacijos, Psichiatrijos skyriuose. Aš pati dirbu Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje. Šią ir praėjusią savaitę daugiausiai sulaukiau pacientų su lėtinėmis ligomis, paūmėjančiomis rudenį. Reumatoidinis artritas, sukeliantis sąnarių problemų, ypatingai apsunkina žmonėms atlikti jų įprastas veiklas. Daug žmonių atgena tunelinio riešo ar alkūnės kanalo sindromai. Jie kamuoja vis daugiau žmonių, ir vis jaunesnius. Meškos paslaugą tam padarė karantinas, kai dirbdami nuotoliniu būdu žmonės darbo vietas buvo įsirengę kaip kam pakliuvo, nepaisydami ergonominių principų. Į mūsų kabinetą užsuka ir patyrę peties traumas, rankų kaulų lūžius pacientai. Daug besikreipiančių – sergantieji cukriniu diabetu. Sveikiems žmonėms ergoterapeutas irgi turėtų ką patarti. Pavyzdžiui, kaip jau minėjau, ergonomiškas darbo vietos pritaikymas, padedantis išvengti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nugaros skausmų, tunelinio riešo sindromo ir kt.

– Kaip kasdienybę gali sujaukti cukrinis diabetas? Kokius gebėjimus jis sutrikdo?

– Šios ligos komplikacija –  sutrikęs rankos pirštų jautrumas, tampa sunku sučiupinėti daiktus, užsisegti sagas, siūti, atlikti kitus veiksmus, kuriems reikia pirštų vikrumo. Kai išlenda šios neuropatinės problemos, parodome, patariame, kokius pratimus reikia pastoviai vis atlikti namuose tam, kad didėtų pirštų jautrumas, kad žmogui būtų lengviau prisitaikyti ir išlikti savarankišku.

– Smalsu, kokie pratimai didina pirštų jautrumą?

– Tokiu atveju rekomenduojame naudoti masažinį kamuoliuką. Jis padės pagerinti plaštakos kraujotaką. Jautrumo problemos kyla dėl nervų pažeidimų ir kraujotakos sutrikimo. Dar viena rekomendacija – parafino vonelės arba  druskų vonelės. Kenčiant nuo tunelinio riešo kanalo sindromo padėtų masažinis kamuoliukas, pratimai rankų raumenų jėgai bei ištvermei palaikyti, didinti.

– Viskas atrodo paprasta…

– Dauguma priemonių yra paprastos. Pacientai kartais net juokauja, kad ergoterapeuto kabinetas ir jame esančios priemonės primena vaikų darželį. Mūsų tikslas – kad žmogus pratimus galėtų atlikti namų aplinkoje, nes svarbus praktikavimosi dažnis, kad veiksmus galėtų atlikti teisingai ir taip lavintųsi. Patariame, apmokome, kaip ką daryti. Tačiau visi puikiai žinome, kad išėjęs iš gydytojo kabineto, žmogus pats nusprendžia, ką jis darys su gautais patarimais, rekomendacijomis. Sau visada keliu tikslą – visą informaciją pacientui pateikti taip, kad jis manimi patikėtų. Deja, būna, ateina pacientas po pusmečio, ir matyti, kad tikrai nedarė jokių pratimų su ergoterapijos priemonėmis. Gaila, nes tokie pratimai, nors paprasti, bet yra išties veiksmingi, ir gali labai į gerąją pusę pakeisti paciento kasdienybę.

– Kokiais atvejais ergoterapeutų pagalbos rezultatas jaučiamas labiausiai?

– Ergoterapija ypač rekomenduotina reumatoidinio artrito atveju. Ši liga yra progresuojanti, vieniems greičiau, kitiems lėčiau. Tam tikros veiklos sąnarių deformaciją tik paskatina, todėl akcentuojame, kad, pavyzdžiui, negalima gręžti skalbinių, pirštais sukti buteliuko kamštelio. Tam yra specialių techninių priemonių. Patariame, kaip prisitaikyti namų aplinką, kad žmogus galėtų kuo lengviau atlikti įvairias veiklas be kito pagalbos. Pavyzdžiui, kaip pačiam išsimaudyti? Esant sąnarių problemoms, tai yra sunkiausia veikla: įlipti į vonią, atsukti, nusireguliuoti vandenį, nusitrinti nugarą, išstovėti ir t.t. Palengvinti šiam ir kitiems veiksmams yra sukurtos specialios metodikos. Paaiškiname, kaip viską daryti, kaip pritaikyti aplinką, rekomenduojame techninių priemonių, kurios labai palengvina atlikti veiksmus. Pavyzdžiui, šukos su pailgintu kotu žmogui, sergančiam artritu, padeda susišukuoti pačiam. Nereikia laukti, kol sušukuos kas nors iš artimųjų. Ši liga daugumai pažeidžia smulkiuosius plaštakos sąnarius, tampa sunku plaštaką suspausti į kumštį. Išeitis – šukos ar šaukštas, peilis, šakutė su pastorinta rankena. Taip žmogus galės pats pavalgyti. Žmogaus gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kiek  jis gali pats save apsitarnauti. Priklausymas nuo kitų labai pakerta savivertę, sukelia bejėgiškumo jausmą. Įsivaizduokite, jei kaskart norint atsigerti reikėtų kieno nors prašyti pagalbos.

LSMU nuotr.

– Nuo ko pradedate konsultaciją?

– Išsiaiškinu, ką žmogui sunkiausia atlikti, ko jis pats nebesugeba pasidaryti. Aptariame, ką ir kaip jis gali atlikti. Tuomet pereiname prie pratimų su ergoterapinėmis priemonėmis, kuriuos pacientas galės atlikti ir toliau namuose. Pavyzdžiui, paprasčiausiai užsegti skalbinių segtukus: atliekant šį veiksmą, turi įsijungti visa ranka. Toks pratimas užtikrina, kad sąnarių amplitudė išliks nepakitusi arba kis lėčiau, kartu bus lavinamos plaštakos funkcijos. Paprastai sakant, ne taip greitai sustings sąnariai.

– Žmogaus pritaikymo galimybės yra didžiulės, tereikia pasinaudoti ergoterapeutų sukauptomis žiniomis?

– Taip. Tačiau ištikus traumai, užklupus ligai, žmogus visų pirma turi pereiti įvairias psichologines stadijas, tam, kad norėtų, galėtų priimti pagalbą, išdrįstų priimti naują realybę. Motyvacija, atvirumas pagalbai leidžia pasiekti didelį savarankiškumo lygį net ir esant sudėtingoms situacijoms.

– Koks artimųjų vaidmuo?

– Neatsiejama reabilitacijos proceso dalis yra artimųjų, draugų palaikymas, pasireiškiantis ne visko darymu už pacientą, o paskatinimu, kad viskas jam pačiam vyks. Požiūris „jis pats neapsirengs, greičiau ir švariau bus, jeigu mes pamaitinsim, jis gi pats nesusišukuos“ nieko gero neduos. Leiskime daryti pačiam, tiek, kiek gali. Taip įgūdžiai atsigaus, bus lavinami, žmogus ilgiau išliks savarankišku, kiek tai įmanoma. Paraginkite nemesti arba grįžti į mėgstamas laisvalaikio veiklas, rasti naujų.

–  Ergoterapeuto pagalba vyresnio amžiaus žmogui: kuo svarbi, kokiais atvejais – būtina?

– Svarbu ne tik jau esamų problemų sprendimas, bet ir prevencija. Vyresnio amžiaus žmonėms galime padėti išvengti griuvimų, neretai pasibaigiančių traumomis, pavyzdžiui, net ir namuose. Mūsų labai reikėtų Alzheimerio, demencijos atvejais. Problema – ne visos socialinės globos įstaigos turi ergoterapeutus.

– Jūs galite padėti susigrąžinti ir uoslę?

– Taip. Viena įsimintinų istorijų, kai pacientas prašė kartu su uosle grąžinti jam Kalėdas. Kokios šventės, jeigu neužuodžia mandarinų kvapo? Pavyko! Uoslę laviname su eteriniais aliejais. Kartu laviname ir atmintį bei dėmesį. Ši trijulė vienas su kitu susiję. Tai yra ilgas procesas, daug namų darbų (gaminant maistą), bet tai irgi veikia. Esu susidūrusi ne tik su susilpnėjusią ar išnykusia uosle, bet ir su iškreipta, kai užuodžia tai, ko nėra, pavyzdžiui, atrodo, kad namuose – gamtinių dujų kvapas arba visur persekioja sugedusios mėsos kvapas.

LSMU nuotr.

–  Kiek šiuo metu yra prieinama ergoterapeuto pagalba?

– Mums siunčia reabilitologai. Daugumoje Europos šalių ergoterapeutai ateina į paciento namus, matydami esamą situaciją, konkrečiai pataria, kaip juos patogiau pritaikyti kasdieniniam gyvenimui atsižvelgiant į paciento būklę. Tikimės, kad nuo ateinančios sausio 1-osios ergoterapeutas bus įtrauktas į mobiliosios komandos gretas. Būtų išspręstas labai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms klausimas dėl ergoterapeuto pagalbos namuose.