- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar per darbo pokalbį reikia pasakyti, kad sergate epilepsija? 43 proc. apklausoje dalyvavusių sergančių epilepsija žmonių sakė, kad pasakyti apie tai darbdaviui reikia tik tuo atveju, jei priepuoliai nekontroliuojami ir juos gali pamatyti. Sergantys šia liga prisipažintų tik kas trečias.
Keliolika diagnozių kasdien
Tokią statistiką atskleidė Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė, spaudos konferencijoje kalbėjusi apie žmonių, sergančių epilepsija, sunkumus siekiant įsidarbinti, patiriamus įžeidimus ir negaunamą reikalingą pagalbą. Klausimas, sakyti darbdaviui apie ligą ar ne, anot jos, yra pati aktualiausia tema tarp suaugusiųjų, sergančių epilepsija.
Pasak D.Balčikonienės, Lietuvoje epilepsija serga 25 tūkst. gyventojų. Beveik 6 tūkst. gyventojų kasmet pirmąsyk išgirsta šią diagnozę – net 16–17 žmonių kasdien. „Skaičiai dideli. Klaidingai manoma, kad žmonės, sergantys epilepsija, dažnai patiria šios ligos priepuolius – kone kasdien. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis apklaustųjų (40 proc.) epilepsijos priepuolį patiria kelis kartus per mėnesį, beveik trečdalis (29,3 proc.) – kartą ar kelis per metus, 13 proc. – rečiau nei kartą per metus, beveik 11 proc. – kartą per savaitę. Tik 5 proc. apklaustųjų priepuolius patiria kasdien“, – skaičius vardija „Epilės“ vadovė.
Ją nustebino paaiškėjusi situacija: dauguma žmonių (58 proc.) patvirtino, kad paslaugos ar gydymas, priklausantys sergant epilepsija, nebuvo teikiamas. Tai psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, operacija epilepsijos židiniui pašalinti, klajoklinio nervo stimuliatoriaus įdėjimas ir kt. Tik 17 proc. epilepsijos ligonių yra suteiktos psichologo konsultacijos. „Žinant savižudybių rizikos, depresijos atvejų skaičius, šie yra labai maži. Depresija serga iki 50 proc. šalies gyventojų, kuriems diagnozuota epilepsija“, – sako D.Balčikonienė.
Depresija serga iki 50 proc. šalies gyventojų, kuriems diagnozuota epilepsija.
Ribotos galimybės įsidarbinti
Remiantis apklausos duomenimis, didžioji dalis apklaustųjų (44 proc.) teigė, kad, rinkdamiesi profesiją, neatsižvelgė į tai, kad serga epilepsija, atsižvelgė 28 proc. Pasak „Epilės“ vadovės, šalies įstatymai labai riboja galimybes įsidarbinti. „Prieš porą metų buvo panaikintas įstatymas, kuriame įvardyta, kad epilepsijos ligoniai negali dirbti kai kurių darbų, pavyzdžiui, socialinio darbo, veterinaro – visiškai paprastų darbų. Atrodo, jei žmogus nepatiria priepuolių, vaistais liga yra kontroliuojama, kodėl jis negalėtų dirbti šito darbo?“ – klausia D.Balčikonienė.
Sakyti savo diagnozę darbdaviui ar ne, anot moters, labai priklauso nuo individualios situacijos. „Jei liga kontroliuojama, o tai būna 70 proc. atvejų, galbūt nebūtina visiems žinoti. Tačiau jei yra tikimybė, kad priepuolis gali ištikti bet kur ir bet kada, manau, būtų sąžininga aplinkiniams pranešti, kad sergi šia liga, jog jie žinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Išties dar labai daug klaidų nežinodami žmonės padaro“, – teigia ligonių, sergančių epilepsija, atstovė.
Ji įsitikinusi, kad didžioji dalis epilepsijos ligonių nedirba. Dauguma apklaustųjų tvirtino, kad darbe yra sulaukę nemalonumų, pavyzdžiui, įžeidimų, užgauliojimų dėl ligos. Vienas iš penkių žmonių, sergančių epilepsija, slepia apie ligą darbe. Ar tai sąžininga, ar nesąžininga, anot „Epilės“ vadovės, teisingo atsakymo nėra.
Žiūri kaip į narkomaną
Kai kurie epilepsijos ligoniai, paklausti, ar pasikeitė visuomenės nuomonė apie juos, teigia, kad pokyčių neįvyko: „tenka patirti pažeminimus“, „požiūris kaip į neįgalius, nenormalius žmones“, „jie neigiamai žiūri į sergančius, ypač darbdaviai“, „ištikus priepuoliui viešoje vietoje retas padeda, žiūri kaip į narkomaną ar alkoholiką“. Dauguma apklaustųjų (43 proc.) tvirtina, kad visuomenei trūksta žinių apie šią ligą ir tolerancijos žmonių, sergančių šia liga, atžvilgiu.
Pasak D.Balčikonienės, užsienyje epilepsijos ligoniams yra prieinama gydymo įstaiga ir psichologinės pagalbos centras – ne tik jam pačiam, bet ir visiems šeimos nariams. „Juk jei serga vienas žmogus šeimoje, serga visa šeima. Jie nežino, nei kur kreiptis, nei kaip padėti. Kankina labiau ne liga, o baimė – paprasti klausimai, į kuriuos neturi atsakymų. Todėl ligą neigia, jaučia nuolatinį nerimą, stresą pastojus ir t.t. Nėra kas konsultuotų, patartų, suteiktų pagalbą“, – pažymi moteris.
Priverstinai sterilizuodavo
Seimo narys, Sveikatos komiteto narys Linas Slušnys taip pat tvirtino, kad Lietuvoje epilepsija vis dar yra stigma. „Klausimas, ar tai yra liga, ar būklė, nes ligą gali pagydyti, būklės – ne. Įsivaizduokite, kad dar iki 1956-ųjų net septyniolikoje JAV valstijų buvo draudžiama tokiems žmonėms tuoktis, o aštuoniolikoje valstijų jie buvo priverstinai sterilizuojami. Iki pat 1980 m. Didžiojoje Britanijoje epilepsija buvo pagrindas panaikinti santuoką. Labai gražiai buvo parašyta „British Medical Journal“, kad epilepsijos istorija – tai 4 000 metų prietarų, neišmanymo ir stigmatizavimo, o paskui – 100 metų išmanymo, prietarų ir stigmatizavimo toliau. Tai liga, apie kurią sklando daug mitų. Lietuva – ne išimtis“, – sakė politiku tapęs psichologas.
Pasak jo, dar visai neseniai buvo visiškai normalu slėpti šią ligą nuo darbdavio, nes galėdavo atleisti. „Šiandien to galbūt mažiau, mes po truputį augame, bet nesakau, kad viskas baigta. Dar yra kai kurių Lietuvos įstatymų, kurie vis dėlto diskriminuoja. Jeigu žmogui neapsimoka dirbti dėl to, kad dirbdamas jis turės susimokėti už gydymą (...), tai vis dar yra tokia situacija, kad mūsų teisinė ir fizinė sistema nepritaikyta padėti šiems žmonėms“, – teigia L.Slušnys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...