- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad dabartiniai mažėjantys pandemijos skaičiai nuteikia viltingai ir tikina, kad COVID-19 liga gali tapti tokia pat sezonine, kaip ir mums jau seniai įprastas gripas. Bet, anot specialistės, kol kas sunku pasakyti, kada lietuviai uždarose patalpose galės nebedėvėti kaukių.
Epidemiologė laidai „Info diena“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis matoma, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius ženkliai mažėja. Dalis savivaldybių iš juodosios pereina į ryškiai raudoną zoną. Šiuo metu yra 38 savivaldybės, kuriose sergamumas yra iki 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Jose teigiami tyrimo atsakymai sudaro net iki vienuolikos procentų. Todėl tikrai galime pasidžiaugti šiandienos situacija. „Tačiau žinodami, kaip šis virusas plinta – banguojančiai – nusiraminti negalime. O kas mus gali išgelbėti, puikiai žinome. Bet kol kas, pasikartosiu, situacija galime pasidžiaugti tik šiandien“, – sakė D. Razmuvienė.
– Su jumis esame daug metų diskutavę apie gripą, kuris pradėdavo plisti rudens pabaigoje, o tragišką situaciją pasiekdavo sausio pabaigoje-vasario mėnesį. Ar galite teigti, kad COVID-19 bus kaip eilinis gripas? T.y., liga paūmės rudens viduryje ir šiek tiek atslūgs sausio pabaigoje?
– Taip, šiai infekcijai būdingas sezoniškumas. Tai reiškia, šaltuoju metų laiku sergamumas šia liga padidėja. Todėl ją kažkiek būtų galima prilyginti gripui, nes tiek jis, tiek kitos peršalimo ligos, nors vasarą ir registruojamos, bet ne tokiu tankumu, kaip šaltuoju metų periodu, kuomet mes patys, būdami uždarose patalpose, leidžiame tam virusui labiau plisti.
Tik dvi vakcinos dozės gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.
Manau, kad vasarą, pradedant birželio mėnesiu, nors vis dar bus karantinas, sergamumo skaičiai turėtų mažėti. Tačiau negalime nuspėti, kiek mažės, nes tai priklausys nuo mūsų elgesio. Pirmiausia, kuo didesnis skaičius žmonių turėtų neprarasti noro ir atrasti galimybę pasiskiepyti. Ypatingai asmenys, kurie yra 65 metų amžiaus ir vyresni. 85 procentai mirties atvejų yra skaičiuojami tiems asmenims, kurie nebuvo pasiskiepiję.
– Bet panašiai yra ir su gripu – vyresniems asmenims gripo komplikacijos taip pat būna sudėtingiausios.
– Taip, be abejonės, tiek vyresniems asmenims, tiek vaikams, nes imuninė sistema nesugeba prisitaikyti prie antigeno gamindama antikūnus. Tokia yra fiziologinė būklė, ir nieko nepadarysi. Bet visai kitaip būtų, jeigu vyresnis asmuo pilnai pasiskiepytų.
Šiuo metu vieną vakcinos dozę yra gavę apie 65 procentus šios amžiaus grupės žmonių, bet tai nėra pilnavertis imunitetas. Būtina skatinti ir rasti priemones kaip juos paskiepyti. Tik dvi vakcinos dozės gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.
Gripo sezono metu, gripo vakcina gali apsaugoti nuo 40 iki 60 procentų. Tai reiškia, kad net jei vyresni žmonės suformuoja ir mažesnį antikūnų kiekį, bet net ir mažesnis kiekis gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų ir mirties. Lygiai ta pati situacija yra ir su COVID-19 infekcija.
– Tikime mokslu ir raginame visus pasiskiepyti. Dabar bent vienos vakcinos imunitetą turi 30 procentų, pilną – 20 procentų visuomenės, imunizacija didėja. Ar tai reiškia, kad rudenį ir žiemą galime tikėtis, jog nebus tokios blogos pandeminės situacijos, kokia buvo praeitų metų rudenį?
Reikia laukti rudens-žiemos meto ir tuomet galbūt turėsime naują vakciną, kuri apsaugos ir nuo naujų atmainų.
– Manau, kad ta banga galbūt ateis rudenį, šaltuoju periodu. Todėl turėtume ją pasitikti su dar didesniu skaičiumi paskiepytų asmenų. Tuomet ji nebūtų tokia grėsminga. Bet nepamirškime, kad žmonėms, kurie skiepijosi ankstesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, medikams, pradėjusiems skiepijimosi procesą gruodžio pabaigoje, reikės pakartotino skiepo. Jeigu šiuo metu jie jau yra pasiskiepiję dviem vakcinos dozėmis, praėjus pusei metų, greičiausiai atsiras rekomendacijos atlikti pakartotiną vakcinaciją, siekiant organizmui priminti, jog reikia organizmą saugoti ir gaminti antikūnus. Todėl ruošiantis šiam šaltajam laikotarpiui, reikės pasirūpinti ne tik gripo vakcina, bet greičiausiai ir trečia COVID-19 skiepo doze.
– Kiek rudenį ir žiemą naujos atmainos gali komplikuoti situaciją?
– Kadangi atmainų yra ne viena, atliekami įvairių šalių klinikiniai tyrimai teigia, kad dabartinės vakcinos mažiau ar daugiau apsaugo ir nuo atmainų, ir nuo mirties atvejų. Vakcinų gamintojai, gamindami naujas vakcinas, jas patobulina, atsižvelgdami į naujų atmainų atsiradimą. Reikia laukti rudens-žiemos meto ir tuomet galbūt turėsime naują vakciną, kuri apsaugos ir nuo naujų atmainų. Tačiau tai yra ateityje, todėl šiandien to tvirtai tvirtai pasakyto negalime.
– Dėl kaukių, kurios išvargino mus visus, dėvėjimo. JAV patalpų viduje kai kuriems paskiepytiems žmonėms kaukių nebeprivalu dėvėti. Koks yra jūsų požiūris? Galbūt po truputėlį galėtume to imtis ir Lietuvoje?
Pasiskiepijęs žmogus jaučiasi ramus, saugus, bet jis gali perduoti dalelę viruso ir užkrėsti kitą asmenį.
– Galbūt ir prieisime prie šios, kaip nemaloniausios įvardijamos, priemonės. Nors ji yra tikrai labai paprasta ir labai mažai kainuojanti. Bet įpročio dalykai – prisiminti ir nešioti kaukę – nėra patogūs.
Tačiau mokslininkai dar neturi tvirtos išvados, kad paskiepytas ir persirgęs žmogus negali nešioti tam tikrą laiką, tam tikrą kiekį viruso ir kiek jo perduoti. Tai priklauso tiek nuo konkretaus žmogaus savybių, tiek nuo jo amžiaus, kitų fiziologinių dalykų, persirgtų ligų, gautos vakcinos. Pasiskiepijęs žmogus jaučiasi ramus, saugus, bet jis gali perduoti dalelę viruso ir užkrėsti kitą asmenį. Kol tvirtai negalime pasakyti, kad paskiepytas asmuo negali antrą kartą susirgti ar ligos perduoti kitam, tol kaukes nešiokime. Bent jau uždarose patalpose, kuriose, atlaisvinus tam tikrus karantino ribojimus, organizuojant šventes, nepavyks išlaikyti saugių dviejų metrų atstumų. Dėvimos kaukės tikrai gali mus apsaugoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi vis...
-
JAV pirmą kartą paukščių gripas nustatytas melžiamoms karvėms3
Jungtinėse Valstijose pirmą kartą paukščių gripo forma nustatyta melžiamoms karvėms. ...
-
Patiriate stresą ir nerimą darbe? Išbandykite metodą „333“2
Naujausia apklausa parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc.lietuvių. Dėl to dažnas susiduria su nemiga, galvos ir širdies skausmu, panikos atakomis. Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys – dideli krūviai, nesutarimai su...