Taiko holistinį požiūrį

Pasigedusi tikro individualaus požiūrio į žmogų klasikinėje medicinoje, šeimos gydytoja Jurgita Šukevičienė susidomėjo endobiogenika – sritimi, siūlančia individualizuotą, konkrečiam žmogui pritaikytą ištyrimą ir gydymą. Dvejus metus gilinusis į prieš 40 metų Prancūzijoje gimusį gydymo būdą, kuriame iš esmės remiamasi Vakarų medicina, žmogaus anatomija, fiziologija, endokrinologija, endobiogenikos metodus gydytoja ėmė taikyti pati.

"Endobiogeninė medicina – tai individualus požiūris į žmogų, apimantis endokrininę, nervų sistemą, psichologiją, imunologiją. Tai nėra alternatyvioji medicina – ji remiasi klasikine medicina, tačiau nuo klasikinės skiriasi tuo, kad jungia paciento nusiskundimus, ligas ir stengiasi išvesti sąsają tarp jų. Endobiogenika vertina hormonų veikimą, sąveiką tarpusavyje, tai, kokią įtaką jie daro organų veiklai. Žmogaus organizmas – tobulas mechanizmas, procesai vyksta suderintai, todėl negalime vertinti nei vieno organo, nei hormono atskirai – pasakojo gydytoja. – Tai holistinis požiūris: mes nežiūrime į ligą kaip į pasakančią kažką apie tam tikrą žmogaus organizmo dalį – mes žiūrime į žmogų, jo tyrimų rezultatus, jo gyvenimo būdą ir ieškome, kas galėjo nulemti, kad jis susirgo ar jaučiasi prastai. Mes, endobiogenikos specialistai, žvelgiame į žmogaus vidų – hormonų, nervų sistemos pusiausvyrą, nusiskundimus, simptomus – ir deriname su tuo, ką sako žmogaus išorė."

Endobiogenikos atstovai labai daug dėmesio skiria išsamiai anamnezei (žinioms apie pacientą) surinkti ir išorinei kūno apžiūrai. Pirmasis vizitas pas tokį specialistą trunka ne 15 min., kaip įprasta valstybės ir savivaldybių finansuojamose gydymo įstaigose, o dvi valandas. "Per pirmąją konsultaciją susirenkame labai detalią anamnezę. Mes klausiame ir apie paciento mamos nėštumą – labai svarbu, kaip jis jautėsi tuos devynis mėnesius būdamas mamos pilve. Svarbu, kaip jautėmės kūdikystėje, vaikystėje, kokiomis ligomis persirgo, kokios ligos dominuoja šeimoje. Kokie gyvenimo įpročiai: ar sportuoja, kaip miega, kaip maitinasi, koks darbo ir poilsio režimas, kaip pats pacientas vertina savo streso lygį, – pašnekovė prisipažino pacientų klausianti, kiek jie sapnuoja, ar prisimena sapnus, ar tie sapnai vaizdingi.

Mes niekada nesakome pacientui: jums bus vėžys. Tačiau mes galime pasakyti, kad organizme yra palanki terpė vėžiui atsirasti ir vystytis.

Nusistebėjus, kad gydytoja pacientų klausinėja ir apie sapnus, J.Šukevičienė paaiškino: "Tai nemažai pasako apie mūsų hormoninę aplinką. Pavyzdžiui, jei žmogus sapnuoja košmarus, rodo įaudrintą jo nervinę sistemą. O jei žmogus nesapnuoja arba neprisimena sapnų, tai gali būti, kad hormonas, atsakingas už vaizdingą sapnavimą, nėra labai aktyvus. Žmonės, kurių labai aktyvi, stipri parasimpatinė ramybės nervų sistema, miega labai giliai ir tiesiog neprisimena, ką sapnuoja."

Labai svarbūs hormonai

Kitas labai svarbus endobiogeninės medicinos dėmuo – detalus kraujo tyrimas. Čia vertinamas ne tik įvairių ląstelių kiekis kraujyje, bet ir tų ląstelių santykiai tarpusavyje. "Kraujo kūneliai – leukocitai, trombocitai, eritrocitai – neatsiranda savaime. Jų kiekį nulemia hormonai ir nervų sistema. Mes atliekame detalų kraujo tyrimą, pagal kurį matematiškai apskaičiuojamas hormonų veikimas. Šiuos duomenis analizuojame, vertiname hormonų veikimo visumą. Iš fiziologijos žinome, kad kraujo kūnelius eozinofilus, bazofilus, limfocitus suardo streso hormonas kortizolis. Tad iš kraujo tyrimo analizės galime vertinti paciento antinksčių veiklą, jo kortizolio veikimą. Nagrinėjame, ar antinksčiai pajėgūs pritaikyti organizmo veiklą įvairiems pokyčiams, tokiems kaip stresas, paauglystė, nėštumas, metų laikų keitimasis", – pasak J.Šukevičienės, jai antinksčiai išsekę po ligos ar ilagalaikio streso, pacientas dažniau sirgs peršalimo ligomis, greičiau pavargs, neturės energijos, bus dažnesnės alergijos.

Atliekant išsamų kraujo tyrimą taip pat vertinama, kaip veikia lytiniai hormonai – testosteronas, estrogenai, progesteronas. "Žiūrime, koks žmogaus organizme vyriškų ir moteriškų hormonų santykis. Tai labai svarbu moterims, nes jų lytiniai hormonai ypač daug svyruoja mėnesio eigoje", – gydytojos žodžiais, vyriškų ir moteriškų hormonų išsiderinimas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimų, menopauzės simptomus, gimdos miomas, endometriozę, kiaušidės tampa policitinės, dėl viso to gali būti sunkiau pastoti.

J.Šukevičienė pastebi, kad nemažai pacientų kreipiasi dėl skydliaukės veiklos sutrikimų. Išsamus kraujo tyrimas labai daug pasako apie jos veiklą. "Čia vėlgi reikia paminėti hormonų sąveiką. Skydliaukės hormonai labai priklausomi nuo antinksčių veiklos, moteriškų hormonų estrogenų, nervų sistemos. Todėl būtinas kompleksinis požiūris ir tinkamas gydymas, kad galėtume tikėtis gero rezultato", – įsitikinusi pašnekovė.

Jurgita Šukevičienė.

Galima sakyti, kad endobiogenika į viską žiūri per hormonų prizmę. Atliekant kraujo tyrimą, stebimas ir augimo hormono veikimas. Gydytojos teigimu, šis hormonas aktualus ne tik augančiam organizmui – vaikams, paaugliams – bet ir suaugusiesiems. "Tik suaugusiųjų organizme šis hormonas yra ramesnis – jis palaiko ląstelių veiklą. Jei šio hormono aktyvumas yra akivaizdžiai per didelis, be to, jei prisideda tokie faktoriai kaip rūkymas, didžiulis stresas, netinkama mityba, genetika, padidėja vėžinių ligų rizika, – J.Šukevičienės žodžiais, laiku įvertinus hormoninį išsibalansavimą, ištyrus pacientą, galima užbėgti už akių daugeliui ligų, tarp jų – ir vėžiniams procesams. – Mes niekada nesakome pacientui: jums bus vėžys. Tačiau mes galime pasakyti, kad organizme yra palanki terpė vėžiui atsirasti ir vystytis. Tokiu atveju pacientui išrašome ne tik vaistinių augalinių preparatų, bet ir rekomenduojame keisti gyvenimo būdą, nerūkyti, sportuoti, sveikai maitintis, reguliuoti nervų sistemą. Kad sau padėtų, žmogus turi norėti pakeisti savo gyvenimą, išmokti valdyti stresą, balansuoti mitybą, sumažinti arba padidinti fizinį aktyvumą."

Detali kūno apžiūra

Gydytoja pabrėžia ir labai detalios paciento kūno apžiūros svarbą. Endobiogenikos specialistai paciento kūną apžiūri nuo plaukų galiukų, akių vokų ir liežuvio iki nugaros, pilvo, kojų. "Detali kūno apžiūra padeda rasti sąsajas tarp to, ką žmogus pasakoja pats, ką rodo kraujo tyrimas ir kūno požymiai. Mūsų išvaizda, kūno pokyčiai yra nulemti hormoninės, nervų sistemos veiklos. Pavyzdžiui, riebalų išsidėstymas – ar jis daugiau ant šlaunų, sėdmenų, pilvo ar daugiau viršutinėje kūno dalyje – tai rodo skirtingų hormonų veiklą", – pasakoja J.Šukevičienė.

Endobiogenikos specialistai hormonų veiklą žmogaus organizme reguliuoja pasitelkdami vaistinius augalinius preparatus, tačiau nėra kategoriškai nusiteikę prieš cheminių vaistų vartojimą – kartais ir patys jų išrašo. "Mes esame šeimos gydytojai – jei yra būtinybė, skiriame ir cheminių vaistų. Jei matome, kad organizme – infekcija, su kuria padėtų susidoroti antibiotikai, išrašome ir jų. Jei labai aukštas kraujospūdis – skiriame cheminius vaistus, tačiau šalia jų išrašome ir augalinių, kuriais galima būtų pakoreguoti hormoninę, nervų sistemą, – apie pasitelkiamus skirtingos kilmės vaistus užsiminė gydytoja. – Be to, labai svarbu organizmą papildyti trūkstamais mineralais ar mikroelementais, vitaminais. Retas kuris susimąsto, kad mityba priklauso nuo hormoninės pusiausvyros, autonominės nervų sistemos. Būtina tai detaliai įvertinti parenkant tinkamą dietą, gydant virškinimo organų ligas."

Vis dėlto dažniausiai endobiogenikos specialistai skiria vaistinius augalinius preparatus. Pasak gydytojos, tai nėra homeopatiniai vaistai. Tai žalių augalų ištraukos. "Žalias augalas yra mirkomas alkoholyje, taip jis išskiria savo aktyviąją medžiagą. Kartais žmonės sako: nenoriu chemijos – noriu žolelių. Mes sakome, kad žolelės, mūsų vartojami vaistiniai augaliniai preparatai taip pat yra chemija – tai yra pakankamai stipru", – J.Šukevičienės teigimu, su vaistiniais augaliniais preparatais yra atlikta gana daug klinikinių tyrimų, kurie rodo, kaip jie veikia, kur veikia, kaip žmogaus organizmas juos įsisavina.

Pagal endobiogenikos specialistų receptus konkrečiam žmogui iš vaistinių augalų pagaminama mikstūra, atitinkanti jo simptomus, hormonų, nervų sistemos veiklą. Pasak gydytojos, šie vaistai turi būti vartojami labai atsakingai, nes jie veikia hormonų sistemą.

Nuspėja būsimas problemas

Gydytoja viliasi, kad ateityje vis daugiau žmonių į endobiogenikos specialistus kreipsis pasitikrinti profilaktiškai. "Iš mūsų konsultacijos galima nuspėti būsimas sveikatos problemas. Tai padeda žmonėms iš anksto užsiimti jų prevencija", – pastebi pašnekovė.

Kol kas daugelis pacientų pas ją užsuka jau susidūrę su liga – ieškodami būdų padėti sau. "Mūsų gydymo pagrindas yra gyvenimo būdas. Stengiamės išsiaiškinti, kas galėjo sukelti įvairias ligas, tarp jų – ir vėžį: kokia yra žmogaus mityba, kokia jo psichologinė būsena, – ir bandome tai koreguoti, – apie pasitelkiamus metodus užsimena J.Šukevičienė. – Kalbant apie vėžį – dažnai rekomenduojame ne tik vaistiniais augaliniais preparatais reguliuoti hormonų veiklą, stresą, bet ir keisti mitybą, atlikti specialius fizinius pratimus. Vėžio mes negydome. Skirdami vaistinius augalinius preparatus, mes padedame organizmui susibalansuoti taip, kad jis geriau ištvertų chemoterapiją, po jos išvalytų organizmą. Galiausiai, chemoterapija neveikia kai kurių hormonų, o augalai veikia – tad galima visa tai taikyti kartu."

Pritariantys klasikiniam vėžio gydymui endobiogenikos specialistai neatstumia ir tų pacientų, kurie atsisako chemoterapijos.

Pasak gydytojos, daugiausia ligų sukelia stresas, todėl pirmiausia reikėtų galvoti, kaip jį suvaldyti.

"Surinkę anamnezę, atlikę detalų kraujo tyrimą ir išsamią kūno apžiūrą, mes ne tik patariame, kokius papildus ar vaistus reikėtų vartoti ir išrašome jiems receptus. Mes teikiame ir daug rekomendacijų, susijusių su gyvensena, mityba, streso valdymu. Tai individualūs, o ne bendri patarimai. Jų laikydamasis, vartodamas nurodytus preparatus pacientas gali išspręsti jį kankinančias sveikatos problemas", – sako J.Šukevičienė.

Gydytoja ir toliau gilina endobiogenikos žinias, ieško sąsajų tarp Vakarų ir Rytų medicinos ir visa tai pritaiko praktiškai.