Plačiau šia tema pakomentavo PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

– Kiek esame linkę skiepytis? Ar labai atsiliekame?

– Neseniai pasirodė Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNICEF kasmetinė ataskaita, kuri įvertina vaikų skiepijimų apimtis visame pasaulyje ir ten galima pamatyti kiekvienos šalies skaičius už 2024 metus bei pamatyti nuo 2010 metų, kokia yra tendencija. 2024 metų duomenys rodo, jog pavyzdžiui, yra tam tikros vakcinos – difterija, stabligė, kokliušas – tai reiškia ta vakcina, kuri kaip indikacinė parodo, kaip šalyje sekasi vakcinuoti vaikus.

Lietuvoje šia vakcina trimis dozėmis paskiepyta 89 proc. vaikų. Jeigu žiūrėtume tendenciją, tai, deja, Lietuvoje apimtys mažėja. Pasaulyje tikslas yra turėti bent 90 proc. tikslinės grupės paskiepytų vaikų, o Europoje tie tikslai dar ambicingesni – 95 proc.

– Kodėl taip yra?

– Priežastys yra labai kompleksinės, bet jeigu lyginsime su visu pasauliu, tai panašiai ir visame pasaulyje – tas procentas kaip tik sutampa su Lietuvos procentu.

Kauno klinikų nuotr.

– Ar galima sakyti, jog šis rodiklis yra per mažas, ar gal kaip tik geras?

– Nėra visai gerai, nes, kaip sakiau, tikslas yra bent 90 proc., o dar geriau būtų, jeigu būtų 95 proc. kūdikių paskiepytų ir pirmąja, ir iš viso trečiąja doze. Priežastys pasaulyje yra labai įvairios ir daugiausia neskiepytų vaikų yra, žinoma, ten, kur yra humanitarinės krizės, karai, konfliktai, kur yra sudėtingos situacijos, kur yra sveikatos priežiūros prieinamumo kliūčių. Ten bent pusė pasaulio vaikų yra tokiose šalyse.

Nors jų nėra labai daug, bet ten daugiausia neskiepytų visai vaikų. Aišku, tokiose šalyse kaip Lietuva, išsivysčiusiose šalyse, priežastys jau yra šiek tiek kitokios – daugiau įsitikinimų, visuomenės nuostatų, klaidinančios informacijos ar dezinformacijos įtaka. Nors gali būti ir tam tikrų sveikatos priežiūros organizavimo niuansų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek COVID-19 galėjo turėti įtakos skiepijimo ir neskiepijimo klausimu?

– COVID-19 pandemija, be abejo, turėjo ženklų poveikį visoms vakcinacijos pozicijoms, visiems rodikliams. Jeigu lyginame su 2019 metais, tai daugumos vakcinų, išskyrus kai kurias, pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso ar kitų naujai įdiegtų vakcinų lygiai didėjo, o visumoje daugumos mažėjo.

Pandemijos metu buvo beprecedentė interneto, socialinių medijų įtaka ir sklindančios klaidinančios informacijos – dar tokio precedento nebuvo: tiek informacijos ir tiek klaidinančios informacijos. Kitas dalykas, kad sveikatos priežiūros sistema buvo nukreipta daugiau į vienos ligos suvaldymą ir kai kurie dalykai liko šiek tiek už borto. Nors Lietuvoje buvo stengiamasi išlaikyti vaikų skiepijimo apimtis, bet matome, kad vis tik pandemija turėjo neigiamą poveikį.

– Kokia yra tendencija su vyresniais mūsų šalies gyventojais?

– Jeigu vaikų skaičiuojame 90 proc., tai, deja, vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo apimtys yra daug mažesnės.