Ekspertas apie COVID-19 situacijos valdymą: kodėl nepabandžius kažko naujo?

  • Teksto dydis:

Matematikas, prezidento Gitano Nausėdos suburtos Ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius feisbuke pasidalijo įžvalgomis apie trečiąją COVID-19 bangą, karantino švelninimą ir priemones, kuriomis būtų galima kontroliuoti situaciją.

„Kai vasario 23 dieną Lietuvos statistika paskelbė apie trečią bangą, visi epidemiologai vieningai skelbė, kad nėra jokios trečios bangos. Kaip sakoma, tu gali ignoruoti realybę, bet realybė tavęs niekuomet neignoruos. Geriausia, ką galima padaryti, tai nusiųsti gėlių ir šokolado į Statistikos departamentą, atsiprašyti ir pradėti blaiviai žiūrėti į situaciją. Trečia banga, spėju, nebus tokia didelė kaip antroji. Vakcinacija, didesnis testavimas ir šilti orai ją sustabdys. Ir pasekmės tikriausiai bus ne tokios skaudžios. Bet pamoka lieka tokia pati, priemonių reikia imtis nelaukiant, kol situacija pablogės“, – teigė duomenų mokslininkas.

Trečia banga, spėju, nebus tokia didelė kaip antroji. Vakcinacija, didesnis testavimas ir šilti orai ją sustabdys.

Vertindamas karantino švelninimą, ekspertas tikino, kad būtina viską apskaičiuoti ir gebėti valdyti situaciją. „Dėl atlaisvinimų mano nuomonė išlieka tokia pati. Jeigu kontroliuoji riziką, laisvinti galima. Epidemijos valdymas iš principo yra žaidimas su skaičiais: seki situaciją ir priklausomai nuo to, ar ji blogėja, ar gerėja priimi sprendimus. Esmė proaktyvūs veiksmai, nereikia laukti, kol virusas ateis, bet reikia eiti jį ir surasti patiems. Mokyklų profilaktinis testavimas yra geriausias to pavyzdys. Vilniuje, kuriame epidemiologinė situacija niekada nebuvo gera, mokyklose su kaupiniais atvejų pasitaiko vienas kitas, nes dėl profilaktinio testavimo jie nustatomi ženkliai greičiau ir todėl užkertamas kelias tolimesniam plitimui. Todėl atidaryti galima tas veiklas, kuriose rizika yra minimali, kaip lauko kavinės, bei ten, kur galima užtikrinti, kad atvejai bus nustatyti proaktyviai ir kur galima realiai pamatuoti riziką. Bet tam reikia nuolatos dirbti, analizuoti situaciją ir aktyviai imtis veiksmų. Deja, valstybinės epidemijos kontrolės institucijos yra visiškai nepajėgios tą daryti“, – mintimis dalijosi V. Zemlys-Balevičius.

Freepik.com nuotr.

Faktas, kad buvęs epidemijos valdymo modelis, kuris rėmėsi valstybinių epidemijos valdymo institucijų darbu, nedavė norimų rezultatų.

„Tai gal atėjo laikas pabandyti epidemijos riziką kontroliuoti verslui? Statistikos departamentas turi visai neblogą duomenų rinkinį, kuriame kiekviena įmonė gali įsivertinti savo riziką. Jeigu darbuotojų atvejų procentas yra aukštesnis nei populiacijoje, reikia imtis papildomų priemonių. Pridėjus profilaktinį testavimą bei naudojantis epidemijos valdymo algoritmais, jau gana seniai pasiūlytais ekspertų tarybos, galima būtų ir vykdyti ekonominę veiklą ir prisidėti prie epidemijos mažinimo. Kiek tai realistiška ir kaip tai įgyvendinti, yra atviri klausimai. Faktas, kad buvęs epidemijos valdymo modelis, kuris rėmėsi valstybinių epidemijos valdymo institucijų darbu, nedavė norimų rezultatų. Tai kodėl nepabandžius kažko naujo?“ – klausė mokslininkas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Šalyje atlikti 11 tūkst. 58 molekuliniai (PGR) ir 7629 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 231 tūkst. 601 žmogus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių