Ekspertas apie artėjančią vasarą: COVID-19 situacija nebus tokia kaip praėjusiais metais

  • Teksto dydis:

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius palygino antrąją ir trečiąją koronaviruso bangą Lietuvoje. Pasak eksperto, reikia pradėti ruoštis ir rudeniui bei žiemai. „Norint vėl neužlipti ant grėblio, reikia tam rimtai pasiruošti“, – nuomone dalijosi mokslininkas.

„Įsibėgėjus trečiai bangai galima pradėti lyginti ją su antrąja. Kas krenta į akis tai, kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai. Galima išskirti keturias grupes: Vakarų Lietuvos, Vilniaus apskrities, Kauno apskrities ir likusias. Pažiūrėjus į istorinius atvejų skaičius atsiskyrimas matosi visai neblogai. Ta pati tendencija matosi ir žiūrint į mirčių dinamiką. Įdomu, kad Vilniaus apskritis sąlyginai mažiau nukentėjo per antrą bangą. Pažiūrėjus vien tik į trečią bangą matosi, kad ji prasidėjo Vilniuje, o po to persimetė į Kauną ir kitus regionus. Labai akivaizdu, kad Vakarų Lietuvoje trečia banga dar tik bando prasidėti“, – situaciją apžvelgė duomenų mokslininkas.

Dabar turime lenktynes su laiku. Ar suspėsime suvakcinuoti vyresnio amžiaus žmones, kad išvengtume antros bangos mirčių skaičiaus ar ne.

V. Zemlys-Balevičius aptarė ir mirčių statistiką – kodėl tam tikruose regionuose koronaviruso aukų skaičius didesnis? „Mirtys kaip ir per antrą bangą vejasi atvejus. Kadangi Vilniuje trečia banga prasidėjo anksčiausiai, tai ir mirčių skaičiai ten spėjo išaugti. Kituose regionuose, kadangi trečia banga arba atėjo vėliau arba nebuvo tokia didelė, mirčių skaičiai dar nespėjo išaugti. Prie to nemažai prisideda vakcinacija. Daugiausia mirčių per antrą bangą teko vyresnio amžiaus grupėms. Jos dabar ir sparčiausiai vakcinuojamos. Lyginant atvejų skaičius amžiaus grupėse matosi, kad vyresnio amžiaus grupėse atvejų skaičius dar reikšmingai nepakilo. Bet panašus efektas buvo ir per antrą bangą, pirma užsikrečia jaunesnė ir mobilesnė populiacijos dalis ir po to ji perduoda užsikrėtimus vyresniems. Realiai dabar turime lenktynes su laiku. Ar suspėsime suvakcinuoti vyresnio amžiaus žmones, kad išvengtume antros bangos mirčių skaičiaus ar ne. Paskutinėmis dienomis padidėjusios pastangos tą padaryti dabar yra be galo svarbios. Kadangi ir viena dozė suteikia nemažą apsaugą, reikėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pailginti tarpą tarp dviejų dozių, nes tik taip bus išgelbėta daugiau gyvybių“, – nuomone dalijosi ekspertas.

Freepik.com nuotr.

„Trečia banga kol kas yra švelnesnė, nes atvejų ir mirčių skaičiai neauga taip sparčiai kaip per antrąją. Nors apribojimai yra praradę savo efektą, bet jie vis tiek prilaiko augimą. Deja, kadangi jie buvo laikyti per ilgai, tai spaudimas juos panaikinti yra milžiniškas. Apribojimų taikymas yra visados balansas tarp ekonominės-psichologinės ir mirčių-hospitalizacijų kainų. Kaip ir per antrąją bangą, ir dabar nemažai populiacijos daliai mirčių hospitalizacijų kaina yra per didelė. Deja, likusiai populiacijos daliai, kuri yra panašaus dydžio ar net didesnė, ekonominė-psichologinė apribojimų kaina pasidarė nepakeliama. Todėl norime ar to nenorime, dabar atsidūrėm ten, kur maža ir labai garsi populiacijos dalis visą laiką ir norėjo atsidurti“, – socialiniame tinkle rašė duomenų analitikas.

Dabar svarbiausia yra ruoštis ateinančiam rudeniui ir žiemai.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, naivu tikėtis, kad vasarą epidemija pasitrauks. „Su ateinančiais atlaisvinimais realiai mes pereiname į Švedijos epidemijos valdymo modelį. Valstybės pagalba suteikiama testavimo ir vakcinavimo pagalba, o apribojimų laikymasis perkeliamas ant visuomenės ir verslo sąmoningumo. Švedijos modelyje visuomenė ir verslas patys suinteresuoti laikytis saugumo reikalavimų, kurie yra nepasikeitę: nereikalingų kontaktų mažinimas, atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas patalpose, profilaktinis testavimas padidintos rizikos veiklose ir vakcinavimasis. Todėl racionaliai mąstančiai visuomenės daliai šitų rekomendacijų ir toliau reikėtų laikytis. Artėjantys šilti orai ir didėjantys vakcinacijos tempai turėtų padėti šiai visuomenės daliai gyventi saugų gyvenimą ir sąlyginai laisvą gyvenimą. Deja, likusi visuomenė dalis, panašu, užtikrins stabilų atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių. Jis bus ženkliai mažesnis negu buvo per antrą bangą, bet neleis epidemijai vasarą pasitraukti taip, kaip buvo praeitais metais“, – situaciją komentavo V. Zemlys-Balevičius.

„Dabar svarbiausia yra ruoštis ateinančiam rudeniui ir žiemai. Iki to laiko jaunesniajai populiacijos daliai vakcinos tikriausiai dar nebus autorizuotos, be to atsiras ir poreikis trečiai vakcinacijos dozei. Tai norint vėl neužlipti ant grėblio, reikia tam rimtai pasiruošti. Vėlgi, profilaktinis testavimas ir vakcinavimas turi būti pagrindinės priemonės, nes kontaktų atsekimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijomis yra dešimtmečio projektas ir realiai apie jo sutvarkymą galima galvoti ruošiantis naujai epidemijai, kuri ateinantį dešimtmetį, bent jau sprendžiant iš mokslininkų bendruomenės, yra neišvengiama“, – įrašą socialiniame tinkle baigė ekspertas.

Primename, kad praėjusią parą šalyje nustatyti 592 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė dešimt žmonių.

Šalyje atlikta 5021 molekulinis (PGR) ir 3228 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 234 tūkst. 232 žmonės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

4

4 portretas
Nuo COVID nemiršta, miršta kad pas kai kuriuos imunitetas nesusitvarko su Corona, tai ir gydykit žmonių imunine sistema, kurie ją naikina nuo pat gimimo

Anonimas

Anonimas portretas
GEREJA !DDDD

Bėda

Bėda portretas
Tai dar dešimt metų šitam sude sėdėsim? Tai nx aš skiepysiuos? Vistiek rudenį vėl uždarysite namuose!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių