RŠL direktoriaus teigimu, tarybos grupė išskyrė, kad šiuo metu esminiai tikslai yra užtikrinti būtinosios pagalbos teikimą visiems gyventojams, gydyti COVID-19 pacientus atitinkamose paslaugų grupėse pagal sudėtingumą bei maksimaliai išsaugoti pačių būtiniausių planinių paslaugų teikimą gyventojams.

R. Mažeikos teigimu, orientuojantis į šiuos tikslus yra siūlomos ir atitinkamos priemonės.

„Pirma, labiau įtraukti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas į diagnostiką ir gydymą sergančiųjų COVID-19 infekcija. Mūsų siūlymas yra organizuoti kiekvienoje savivaldybėje karščiavimo klinikas, kuriose pacientai gautų tiek diagnostinę pagalbą, tiek būtinąją pagalbą suteikus ir nustačius pagal susirgimo priežastį“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Mažeika.

Taip įgalinus karščiavimo klinikas, mes tikrai galėtume sumažinti besikreipiančių pacientų skaičių į skubios pagalbos skyrius.

RŠL direktoriaus teigimu, Sveikatos ekspertų tarybos grupė siūlo, kad visos karščiavimo klinikos būtų aprūpintos centralizuotai greitaisiais antigeniniais testais.

„Taip įgalinus karščiavimo klinikas, mes tikrai galėtume sumažinti besikreipiančių pacientų skaičių į skubios pagalbos skyrius. Šiandien skubios pagalbos skyriai iš tikrųjų yra perpildyti ir nemaža dalis pacientų yra, kuriems reikalingas ambulatorinis gydymas“, – teigė R. Mažeika.

„Norint, kad karščiavimo klinikos funkcionuotų, reikalingi tam tikri sprendimai. Būtina išspręsti finansavimą, sudaryti sąlygas, kad galėtų būti organizuotos brigados ir dar viena būtina sąlyga, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, dalyvautų šiame procese“, – pridūrė ji.

Kalbėdamas apie blogėjančią situaciją ligoninėse R. Mažeika teigia, kad vertinant labai sparčiai augantį stacionaruose gydomų COVID-19 pacientų skaičių darosi aišku, jog gydymo įstaigos jau vienos susitvarkyti su tuo srautu nebepajėgios. Jis taip pat akcentavo, kad labai sparčiai artėja riba, kai reikės nutraukti planinę pagalbą.

„Todėl mes siūlome įgalinti organizuojančių įstaigų vadovus, kad turėtų daugiau galių organizuoti atraminėse ligoninėse skyrių atidarymą, kur būtų galima gydyti pradedant turbūt nuo tęstinio gydymo: nustačius ligą, sureguliavus gydymą, stabilizavus paciento būklę. Ten galėtų pacientai būti toliau gydomi, nes tai yra ilgas gydymas ir pacientai paprastai turi daug gretutinių susirgimų ir jie taip greitai negali būti išrašomi iš ligoninės ambulatoriniam gydymui“, – sakė jis.

RŠL vadovas taip pat mano, kad nacionaliniu mastu iš aukščiausio lygio specialistų turėtų būti suformuotos brigados, kurios, įkūrus regionuose atraminių ligoninių skyrius, galėtų teikti reikiamą pagalbą.