- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
-
Ekspertai: priklausomybių turinčių žmonių stigmatizavimas atbaido juos nuo pagalbos
Priklausomybės sunkumus patiriančių žmonių stigmatizavimas visuomenėje ir žiniasklaidoje atbaido juos nuo pagalbos kreipimosi, o situaciją keistų atsakingiau pasirenkami žodžiai jiems įvardinti, sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
„Stigma laiko žmones šešėlyje, neleidžia jiems laiku kreiptis pagalbos. Stigma šeimas, kuriose yra žmonių, kuriems reikia pagalbos, verčia slėpti tą problemą ir laiku nesikreipti pagalbos, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Širvinskienė.
„Kad išvengtume viso to, turėtume atsisakyti stigmatizuojančio žodyno. Aišku, tai yra tik viena iš priemonių“, – pabrėžė RPLC direktoriaus pavaduotoja.
Pasak jos, dėl stigmos visuomenėje ima vyrauti mitai apie su priklausomybės sunkumais susiduriančius žmones.
„Visuomenė nori, kad jie būtų izoliuoti, atstumti, prieštarauja jų pagalbos teikimui, nes galvoja, kad jeigu šalia jų kažkam bus teikiama pagalba, tai jie kažką blogo gali padaryti“, – kalbėjo A. Širvinskienė.
RPLC Vilniaus filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas Haris Jakavičius sakė, kad stigma apie su priklausomybės problemomis susiduriančius žmones yra gaji ne tik visuomenėje, bet ir sveikatos sektoriuje.
„Net pats esu susidūręs su tokiais atvejais, kai gydytojas žmogui, kuris ateina konsultuotis pas jį dėl priklausomybės, moralizuoja, kaltina jį, vadina narkomanu, alkoholiku. (...) Tai yra blogas priėjimas prie paties žmogaus“, – aiškino H. Jakavičius.
„Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisų ekspertė Karilė Levickaitė pastebėjo, kad kalbant apie žmones, susiduriančius su priklausomybės problemomis, svarbu neapibendrinti jų pagal bruožą, sutrikimą.
„Mes sakome žmogus, vartojantis psichoaktyvias medžiagas. Mes net nežinome, ar žmogus yra priklausomas, to nematome. Jei mokyklose šiandien vaikus vadinsime narkomanais, ir yra taip sakančių, tai mes darome milžinišką klaidą ir žalą“, – sakė žmogaus teisių ekspertė.
„Dažniausiai matome kito žmogaus elgesį. Mes galime moralizuoti, bet kaip žmogus mąsto, mes neskenuojame. Tos kančios ar sunkumų, nevilties mes nematome ir tokiu būdu elgesį traktuodami savaip, dažnai per gėdinimo, kaltės principą, tą žmogaus būseną pasmerkiame“, – nurodė K. Levickaitė.
Pasak H. Jakavičiaus, situacija su priklausomybėmis gali atrodyti balta arba juoda – žmogus yra vartojantis arba ne.
„Bet yra ta pilkoji zona, kai žmogus gali vartoti, bet jis nebūtinai yra priklausomas ar nuo alkoholio, ar nuo psichoaktyvių medžiagų“, – sakė H. Jakavičius.
Apibendrindama situaciją žiniasklaidoje, K. Levickaitė pastebėjo, kad ji keičiasi, o dramatiškų straipsnių, kuriuose nusikaltimas siejamas su psichikos sveikata, mažėja.
„Prieš 15 metų tai buvo klasika, kažkoks rezonansinis įvykis ir jau staiga ten atsiranda psichikos sveikatos etiketės“, – sakė „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonėse tenka pastebėti netinkamų alegorijų pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, pastaraisiais metais yra labai populiari alegorija politinė šizofrenija. Ką mes tuo bandome pasakyti? Bandome pasakyti, kad yra kažkoks baisus skilimas, kažkas nesusikalba. Nieko panašaus nėra apie šizofreniją“, – pastebėjo K. Levickaitė.
Kaip rašoma RPLC pranešime žiniasklaidai, asmuo, vartojantis psichoaktyvias medžiagas, nebūtinai jas vartoja žalingai ar turi priklausomybės sindromą. Tai gali nustatyti tik gydytojai psichiatrai.
RPLC pateiktoje atmintinėje rekomenduoja atsisakyti tokių etikečių kaip „narkomanas“, „alkoholikas“, „priklausomas“, „girtuoklis“, ragina rinktis žodyną, kuris akcentuotų žmogų, o ne jo ligą, skatina leisti žmonėms pasirinkti, kaip jie nori būti vadinami, vengti dramatiškų, bauginančių, menkinančių posakių, juos keisti pagarbiais, mediciniškai tiksliais terminais.
Respublikinis priklausomybės ir ligų centras šių metų pabaigoje planuoja išleisti išsamų stigmas mažinančio žodyno leidinį, kuris nemokamai bus prieinamas visiems žmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...