„70 proc. augimas reiškia, kad turime geometrinę progresiją, kurios daugiklis yra 1.7., – feisbuke ketvirtadienį rašė mokslininkas. – Tik svarbu suprasti, kad tai nėra prognozė. Tai yra scenarijus, kurio pagrindinė prielaida yra ta, kad 70 proc. savaitinis augimas laikysis ateinančias septynias savaites. Istoriškai tokio augimo per epidemijos laikotarpį dar nėra buvę. Bet taip pat dar neturėjome ir tokio užkrečiamumo COVID-19 viruso varianto.“

Anot V. Zemlio-Balevičiaus, dėl vakcinacijos į didelius atvejų skaičius reikia irgi žiūrėti kitaip. Jungtinėje Karalystėje hospitalizacijų skaičius yra penkis kartus mažesnis palyginus su tuo, kuris buvo praėjusių metų rudenį. Mirčių skaičius mažesnis net 17 kartų.

„Tai kol kas tik preliminarūs skaičiai, bet jie teikia nemažai vilties. Tik nereikia užmiršti, kad Jungtinėje Karalystėje vakcinavimo lygis kur kas aukštesnis ir atitinkamai Lietuvoje atvejų santykis su hospitalizacijomis ir mirtimis bus mažesnis. Viena aišku, kad nerūpestinga vasara jau baigėsi ir kad laiko veiksmams turime kur kas mažiau. Nors 70 proc. augimo scenarijus atrodo pesimistiškai, žiūrint į kitų šalių atvejų augimo skaičius tai gali būti realistinis arba dar blogiau – optimistinis scenarijus“, – rašė matematikas.

Viena aišku, kad nerūpestinga vasara jau baigėsi ir kad laiko veiksmams turime kur kas mažiau.

Išėjimo strategija iš šios situacijos, anot duomenų mokslininko, išlieka visuotinis imunitetas.

„Tam reikės paskiepyti likusią visuomenės dalį (natūralaus persirgimo scenarijus net nesvarstytinas, nes jo tempai per lėti)  ir kuo greičiau tai padarysime, tuo greičiau su epidemija susitvarkysim. Nesiskiepijimas yra problema ir jai nebus lengvo sprendimo. Didžiausia klaida, kurią galima padaryti, tai galvoti, kad yra vienas ir paprastas sprendimas, kuris privers visus skiepytis. Kiekvienas nepasiskiepijęs turi savo baimes ir kiekvieną jį galima įtikinti arba rasti svertų, kurie jį motyvuotų skiepijimuisi. Visados yra kraštutinių priemonių, kurias galima pritaikyti, bet kraštutinės priemonės ir yra kraštutinės ir jas reikia taikyti, kai jau visos kitos priemonės neveikia“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

Portalas jau skelbė, kad naujų koronaviruso atvejų kasdien daugėja. Trečiadienį Statistikos departamentas paskelbė apie 176 naujus COVID-19 atvejus, ketvirtadienį – apie 193 naujus koronaviruso atvejus bei vieną mirtį.

14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 45,1, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,5 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 296 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1164.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 64 COVID-19 pacientai, 10 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose kiek padaugėjo.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 12 tūkst. 672 žmonės: 7804 iš jų gavo pirmąją, o 4868 – antrąją skiepo dozę. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,4 proc. žmonių – 0,3 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad daugiau kaip pusė iš 148 Lietuvoje registruotų nerimą keliančios delta (indiškosios) koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo,

56 proc. – žmonių, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis. 47 atvejai yra įvežtiniai, dar 17 – susiję su įvežtiniais.

Daugiausiai – po 44 atvejus – registruota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Specialistai primena, kad vakcinos, kaip rodo naujausi moksliniai duomenys, apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų, todėl ragina skiepytis tuos, kurie to dar nepadarė.