Duodantys kyšį medikui kartais pamiršta, kad už paslaugas jau susimokėjo

  • Teksto dydis:

Lietuvos gyventojams kartais reikėtų priminti, kad susidūrę su liga jie gydomi ne veltui, o už jų pačių į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) sumokėtas įmokas. Visi dirbantieji kiekvieną mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmoką, kuri priklauso nuo jo atlyginimo dydžio. Visos jos keliauja į bendrą katilą – PSDF, iš kurio apmokamos gyventojams reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Už vaikus, pensininkus, bedarbius ir neįgaliuosius šį mokestį sumoka valstybė.

Žinoma, pasitaiko pacientų, vis dar manančių, jog sveikatos priežiūros paslaugos gaunamos veltui. Tokia nuomonė yra susiformavusi, nes dažnas pats tiesiogiai nemoka įmokų. Toks požiūris gali tapti ir smulkaus kyšininkavimo priežastimi ir bandymu įbrukti kyšį medikui.

Ką garantuoja PSD?

Žengę pro gydytojo kabineto duris, dažnai net nesusimąstome, už kokias įstaigos teikiamas paslaugas jau esame sumokėję. Pavyzdžiui, gydymas ligoninėje, medicininės reabilitacijos, gydytojų specialistų paslaugos ir daugelis kitų (visas paslaugų sąrašas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos interneto tinklalapyje) yra apmokamos PSDF lėšomis, nors kartais kai kurie pacientai už šias paslaugas būna linkę susimokėti papildomai – įteikti vokelį su grynaisiais pinigais ar kokį dovanų maišelį.

Būtina nepamiršti, kad iš PSDF lėšų vykdomos ir sveikatos prevencinės programos, kurios suteikia galimybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos ar krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Taip siekiama diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje ir užkirsti jai kelią. Norint išsitirti reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Apmaudu, tačiau šiomis prevencinėmis programomis nepasinaudoja visi, kuriems jos priklauso.

Respublikinės Kauno ligoninės direktorė gydymui Joana Dambrauskienė įsitikinusi, kad norint, jog pacientas nežemintų nei savo, nei mediko orumo tiesdamas vokelį, reikia keisti visuomenės mentalitetą. Be to, pacientams turi būti aišku, kada reikia gydymo įstaigoje mokėti, o kada – ne.

„Ligoninės interneto tinklalapyje yra dvi grafos: „Nemokamos paslaugos“ ir „Mokamos paslaugos“. Pasistengėme kuo suprantamiau išdėstyti, kokiais atvejais tyrimai, konsultacijos, procedūros pacientui nieko nekainuoja (tokių, turint šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, yra dauguma), o už kokias paslaugas reikia susimokėti arba primokėti. Tai dažniausiai paties paciento pageidaujami tyrimai ir paslaugos, kai pacientas neturi gydytojo siuntimo“, – pasakoja J. Dambrauskienė ir priduria, kad apie mokamas ir nemokamas paslaugas pacientai informuojami ne tik interneto svetainėje, bet ir ligoninėje esančiuose vaizdo ekranuose, plakatuose, be to, ir gydytojai visuomet pasako pacientams, kurios paslaugos yra mokamos.

Jūs mokate medikams atlyginimą

Sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė, pastebi, kad žmonėms paprastai nekyla noras papildomai neoficialiai sumokėti mokytojui, ugniagesiui ar teisėsaugos pareigūnui už jų atliktą darbą, tačiau ligoninėje ar poliklinikoje pacientai neretai pagalvoja, kad nuoširdaus ačiū negana, medikui reikia dar ir primokėti.

„Suprantama, kad ši profesija iš tiesų sunki, reikalaujanti ne tik daug žinių, bet ir atsidavimo, tačiau noriu pabrėžti, kad medikas dirba savo darbą lygiai taip pat kaip ir mokytojas, ugniagesys ar teisėsaugos pareigūnas ir už jį gauna atlyginimą. Svarbu nepamiršti, jog medikams atlyginimas mokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, į kurį kas mėnesį suplaukia gyventojų įmokos. Tai turi prisiminti kiekvienas, galvojantis teikti vokelį medikui“, – kalba korupcijos prevencijos specialistė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad duodantis kyšį pacientas pirmiausia nuskriaudžia save, nes moka už paslaugas, už kurias mokėti nebereikia. Antra, gydantis medikas patenka į nemalonią situaciją – pacientas jam parodo, jog nepasitiki jo kompetencija. Trečia, tas vokelis, kuris dažniausiai pacientų vadinamas „padėka“ tampa ne atsidėkojimu, o nusikaltimu, už kurį gresia nemalonumai tiek duodančiam, tiek imančiam.

Patys sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai pastaruoju metu vis garsiau kalba apie nepakantumą korupcijai ir džiaugiasi, kad pacientai tampa sąmoningesni – vis daugiau jų netoleruoja kyšininkavimo ir nebando įbrukti maišelio ir vokelio.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pensininkė

pensininkė portretas
gali kartais ir nebepasveikti belaukdamas gydymo o kas tada atsidėkos daktarui viskas į priekį " pinigai ryte kėdės vakare"

Ligonis

Ligonis portretas
Gerbiamieji, kaip žemaičiai sako: "neieškokim uknolių šiknoj" palikim tuos medikus ramybėj. Niekas už nugaros nestovi su botagu ir duoklės neprašo. Gydytojas dirbo, rūpinosi, pasveikai, nori atsidėkok, arba ne. Pirma susitvarkykim gal su seimo nariais, kurie uostą statė dviem savaitėm už milijoną litų, su šimtu tūkstančiu viskio dėžutėje lakstė ir taip toliau.

Anonimas

Anonimas portretas
Tik pacientu atsilyginimu uz operacijas ,sunkias ligas dar Lietuva turi gydytoju.Nors ju labai truksta visuose miestuose.Ir nekalbekit nesamoniu apie kisius .Pakelkit algas gydytoja,ir kitiem,o ne tik sau ir prokuroram,teisejam.
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių