„Pagal tai, ką matome Europos regione, pastarąsias šešias savaites vyko [koronaviruso] atvejų skaičiaus didėjimas, tačiau pastarąsias dvi savaites yra 15 proc. atvejų mažėjimas. Smagu tai, kad mažėja sergamumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tuo tarpu Lietuvoje mes vis dar turime gana didelius skaičius. Jeigu kitose šalyse sergamumas mažėjo, tai pas mus gali ir nespėti sumažėti, nes ateis ruduo. Rudenį sergamumas vis tiek išauga ir mes turėsime tam tikrą kryžkelę, kurioje galime ir nepamatyti ryškesnio sumažėjimo. Žmonės grįžta į darbovietes, mokiniai į mokyklas, daugiau buvimo uždarose erdvėse, tad tam turime atitinkamai pasiruošti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Kadangi omikron potipis plinta greitai, o dažniausiai sergama nesunkiai, labai padidėjo apkrova poliklinikoms.

„Mums reikia pasirūpinti pirmine sveikatos sistemos grandimi. Jeigu ankstesnių bangų metu didžiausias krūvis tekdavo ligoninėms, tai šiuo metu matome, kad bendras pacientų skaičius yra nedidelis, reanimacijoje iki dešimt pacientų. Priminsiu, kai turėjome nacionalinį karantiną, buvo ir 2 500 pacientų ligoninėse, o reanimacijose 260 pacientų. Nauja yra tai, kad išaugo krūvis pirminei grandžiai, ypač šeimos gydytojams, nes mes turime plačiai plintančius omikrono potipius, sergama pakankamai lengvai, tačiau sergančių yra nemažai. Užtat norime atkreipti dėmesį, kad daugybė paslaugų pas šeimos gydytojus galima gauti nuotoliu. Jeigu pasijaučiate prastai, galite pasidaryti savikontrolės testą, susiskambinti su gydytoju, turėti nuotolinę konsultaciją, susitvarkyti nedarbingumą. Įvedame dar ir tokią galimybę, kad net ir namie pasidarius savikontrolės testą, jį nufotografavus ir pateikus šeimos gydytojui bus galima diagnozuoti tą ligą ir neapkrauti tos pirminės grandies“, – teigė A. Dulkys.

Karantino visoje Lietuvoje įvesti neplanuoja.

„Šiandien nėra pagrindo kalbėti apie ekstremalią situaciją Lietuvoje, nėra jokio poreikio įvedinėti nacionalinius karantinus, tačiau rudenį padidėjus sergamumui gali būti tam tikrose savivaldybėse, ugdymo įstaigose įvedamas karantinas“, – sakė A. Dulkys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, išsityrę savikontrolės testu ir gavę teigiamą atsakymą ES skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo negaus, nes jam reikia laboratorinio tyrimo.

„Kai kalbame apie ES skaitmeninį [COVID-19] sertifikatą, čia yra ES mastu nustatytos taisyklės ir čia negali būti savikontrolės testų, čia reikia, kad būtų e sveikatoje pilnai laboratoriniu tyrimu diagnozuota ir patvirtina liga. Dar geriausia būtų paprasčiausiai pasiskiepyti ir tokiu būdu nesusidaryti sau problemų kelionėse. Ne visiems žmonėms reikia tų keliavimų ir sertifikatų, labai dažnai žmonėms reikia tiesiog nedarbingumo. Ta informacija, kad jums yra diagnozuotas koronavirusas, svarbu ne tik dėl nedarbingumo, svarbu ir dėl savo ateities sveikatos, pavyzdžiui, ateities skiepyjimosi schemos. Jeigu persirgote, iškart skiepytis negalima. Tai tas fiksavimas e.sveikatoje tampa svarbus, kai jūs sekate savo skiepų schemą. Todėl mums svarbu įvesti tą naujovę, kad ir su savikontrolės testu būtų galima tiksliai į e.sveikatą įrašyti tą ligą ir jūs galėtumėte turėti savo pilną paveikslą“, – tvirtino A. Dulkys.

Jie visų pirma apgauna patys save, nes netikslūs įrašai e sveikatoje gali turėti tiesioginį poveikį pačio žmogaus sveikatai.

Bandantys sukčiauti, gydytojui pateikdami ne savo testo rezultatus, galiausiai nukentės patys, sako ministras.

„Nebūna tokių taisyklių, kurių žmogus negalėtų apeiti. Mes tvarkas rengiame vadovaudamiesi principu, kad žmonės yra sąmoningi. Turime vieni kitais pasitikėti. Kai žmonės apgauna sveikatos srityje, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie apgauna valstybę ar sveikatos sistemą, jie visų pirma apgauna patys save, nes netikslūs įrašai e.sveikatoje gali turėti tiesioginį poveikį pačio žmogaus sveikatai. Jūs ne laiku pasiskiepysite, jūsų gydytojas nematys tikros informacijos arba ji bus ne tokia ir tai gali daryti jums komplikacijų. Mes orientuojamės į sąžiningus piliečius ir jų Lietuvoje yra daugiausiai, todėl nėra poreikio galvoti apie tuos, kurie bando simuliuoti“, – šypsojosi sveikatos ministras.

Adaptuota vakcina Lietuvą turėtų pasiekti rugsėjį.

„Naujausiomis žiniomis, rugsėjo mėnesį ES šalys turėtų turėti adaptuotos vakcinos tam vadinamajam pirmajam potipiui. Kol kas žinios tokios, kad ne anksčiau lapkričio Lietuvoje ir kitose šalyse turėtų pasirodyti adaptuotos vakcinos BA.4, BA.5 potipiams. Jeigu esate apskritai nepasiskiepiję, jums tikrai nereikia laukti būtent šių adaptuotų vakcinų. Esamos vakcinos tikrai apsaugo nuo visų sunkiausių atvejų“, – tikino A. Dulkys.