Padaugėjus traumų Vilniuje stabdomos planinės operacijos: pacientai turės apsišarvuoti kantrybe

– Pirmadienį ir antradienį, anot jūsų atstovų, ligoninėje buvo pakankamai ramu?

Pirmadienis buvo ramus.  Galima sakyti, buvo mūsų reguliaraus gyvenimo visiška rutina. Na, o antradienį jau besikreipiančių traumą patyrusių pacientų padaugėjo. Į vakarą tas srautas dar suintensyvėjo, o trečiadienį jau nuo pat ryto nusidriekė pacientų eilės. Žiemą visada būna slidu, tos traumos, natūralu, dažnesnės nei kitu metų laiku, tačiau pastarosiomis dienomis, palyginti su praėjusia savaite, tas srautas gerokai padidėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios dažniausios tos traumos būna?

– Labai įvairios. Dažniausiai tipinės vietos traumos, t. y. dilbio lūžiai, delnakaulių, pirštakaulių. Taip pat – peties sąnario traumos: išnirimai arba sumušimai. Aišku ir nugaros apatinės dalies traumos bei čiurnos, kelių. Gali būti lūžiai, tik išnirimai ar tik patempimai. Didžiausia bėda ir problema, su kuria pastaruoju metu ypač dažnai susiduriame, tai galūnių lūžiai. Daliai reikia neatidėliotino operacinio gydymo, daliai pacientų galime tas operacijas kažkuriam laikui – savaitei ar dviem – atidėti. Lyginant antradienį su trečiadieniu, tai jei įprastai į traumatologinį skyrių paguldydavome, tarkim, 9–12 pacientų, tai trečiadienį stacionarizavome daugiau kaip dvidešimt. Darosi problema ir dėl lovų trūkumo, ir dėl operacinių užimtumo. Darbo krūvis labai intensyvus. Jeigu situacija keliuose nesikeis, traumą patyrusių pacientų srautas augs arba išliks toks pats didelis kaip ir dabar, turėsime riboti neskubias planines operacijas. Ir visą dėmesį sutelkti į skubias, ekstrines operacijas.

Jeigu situacija keliuose nesikeis, pacientų srautas augs arba išliks toks pats didelis, turėsime riboti neskubias planines operacijas.

 

– Vadinasi, gali tekti riboti planines operacijas?

– Taip. Tie žmonės patys neišsioperuos, teks atidėti planines operacijas savaitei ar dviem, nes, manau, tas slidumas kažkada baigsis ir traumų sumažės. Tada galėsime grįžti ir prie tų planinių darbų. Dabar mūsų prioritetas – sutelkti jėgas ten, kur reikia skubios, neatidėliotinos pagalbos. Didžiausia problema kyla dėl vyresnio amžiaus pacientų. Jie dažniau krenta nesėkmingai, lūžiai būna rimti. Jiems neretai prireikia operacinio gydymo. Vyresnio amžiaus žmonių kaulai trapesni, linkę greičiau lūžti. Lūžiai dažnai būna su poslinkiais, ne visada pavyksta juos atstatyti Skubios pagalbos skyriuje. Tad tenka operuoti.

– Orai vis dar nedžiugina, vis dar keliuose, gatvėse slidu. Ar baiminatės, kad situacija dar labiau nepablogėtų?

– Baiminamės, nes irgi yra sergančių kolegų, taip pat ir traumas patyrusio personalo. Neturime neribotų resursų. Darbuotojų yra tiek, kiek yra. Ir tai apsunkina darbą. Nėra galimybės išplėsti komandą iki reikiamo skaičiaus. Pacientus norėčiau informuoti, kad teks apsišarvuoti kantrybe. Aišku neatidėliotiną pagalbą teiksime pirmiau, o jei yra kokie sumušimai, patempimai, kai nėra atvirų lūžių, prašysime kantriai palaukti. Bet dar nebuvo nė vieno paciento, kurio neapžiūrėtume.

– Kiek laiko pacientams gali tekti palaukti?

–  Labai įvairiai. Jei užvakar žmonėms teko palaukti ir dvi, ir tris valandas, vakar jau turėjome trijų ir daugiau valandų laukimo eilę. Panašu, kad jos dar gali pailgėti. Dėl padidėjusio pacientų srauto stringa ir elektroninė sistema. Kartais viskas supuola į vieną vietą ir lyg tyčia vis tai apsunkina gyvenimą. Bet bandome tvarkyti, spręsti susidariusias problemas, kad viskas kuo greičiau stotųsi į vėžes.