„Kasdien iš SAM gauname daug statistikos. Visgi, aš norėčiau, kad mes ne tik konstatuotume, kas jau įvyko, bet galvotume ir apie sprendimus.

Kadangi klausausi visų Pasaulio sveikatos organizacijos spaudos konferencijų bei specialiųjų diskusijų tarp geriausių pasaulio ekspertų, pateiksiu keletą siūlymų, tų, apie kuriuos negirdėjau diskusijų ar perspėjimų Lietuvoje. Ne visi mums gali būti priimtini, tačiau įsivertinkim“, – klausyti PSO patarimų ragina tarybos narė.

Pasisakė dėl mokyklų

Politikė mano, kad nereikia skubėti įvesti nuotolinio mokymo, reikia daryti viską, kad mokyklos veiktų įprastai.

„Dėl nuotolinio mokymo. Ekspertai šaukte šaukia – pats lengviausias kelias uždarinėti mokyklas. Todėl reikia daryti viską, kad jos veiktų. Kaip žinia, viena nuotolinio mokymo priežasčių – neva vaikai parneš užkratą į namus seneliams ar kitiems namuose slaugomiems ligoniams. Todėl, jei namuose yra mokyklinio amžiaus vaikų, valstybėms patariama rasti būdus ir lėšas, kaip laikinai iškelti kartu gyvenančius pagyvenusius žmones į viešbučius bei paruošti neperkrautose rajoninėse ligoninėse papildomų slaugos lovų ir perkelti į jas namuose slaugomus sunkius ligonius. Taip pat siūloma pamokas trumpinti iki 30 min., organizuoti mokymą 2 pamainomis, numatyti pertraukas skirtingu metu. Sprendimai yra. Reikia tik norėti juos įgyvendinti“.

Ekspertai šaukte šaukia – pats lengviausias kelias uždarinėti mokyklas. Todėl reikia daryti viską, kad jos veiktų.

Dėl dainavimo bei garsaus kalbėjimo. Lietuva ne išimtis, kai COVID-19 židinys susidaro tarp dainuojančių choruose. Renginiuose bei repeticijose, kur dainuojama, siūloma skirti ypatingą dėmesį saugos priemonėms. Taip pat muzikos mokyklose, siūloma įrengti stiklą tarp pedagogo ir dainuojančių moksleivių ar studentų. Be to, ekspertai nuolat kartoja, kad patalpose reiktų kuo mažiau šūkauti ar garsiai kalbėti, nes taip didėja užsikrėtimo pavojus“, – feisbuke rašo A. Zuokienė.

Lietuvoje pasigedo mobiliųjų komandų

Tarybos narė tvirtina, kad geriausi išgyvenamumo rezultatai yra tose šalyse, kuriose suformuotos specialiosios komandos, kurios lanko COVID-19 sergančius pacientus, kurie gydosi namuose. Moteris mano, kad tokios mobiliosios komandos turėtų veikti ir Lietuvoje.

„Dėl mobiliųjų komandų. Geriausi išgyvenamumo rezultatai yra tose šalyse, kuriose suformuotos specialiosios komandos, kurios lanko COVID-19 sergančius pacientus, kurie gydosi namuose. Pirmiausia, tai suteikia saugumo jausmą sergantiems (net jei jie nejaučia simptomų), antra, komanda gali suteikti pagalbą (pastatyti „lašelinę“, apmokyti, kaip naudotis deguonies koncentratoriais), atlikti serologinius ar PGR tyrimus bei laiku pervežti pacientą į stacionarą. Negaliu suprasti, kodėl tokių komandų dar nėra Lietuvoje. Taip paprasta – tiesiog imti ir nusirašyti Nyderlandų, Slovėnijos, Izraelio, Australijos pavyzdžius, kuriuos Pasaulio Sveikatos organizacija pateikia kaip pavyzdžius“, – rašoma politikės įraše.

Man jau seniai gėda, kaip Lietuvoje nuvertintas viduriniojo medicinos personalo darbas.

A. Zuokienė sako, kad jai jau seniai gėda, kaip Lietuvoje nuvertintas viduriniojo medicinos personalo darbas. Pasak politikės, medikų misija per pandemiją yra pati svarbiausia ir Lietuvoje būtina sudaryti slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų registrą .

„Dėl slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų. Man jau seniai gėda, kaip Lietuvoje nuvertintas viduriniojo medicinos personalo darbas. Visas pasaulis meldžiasi už juos, nes jų misija per pandemiją yra pati svarbiausia. Airija jau nuo kovo mėnesio nuolat telkia slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų rezervą, Ispanijoje slaugos įstaigose jau įdarbinami žmonės net be specialaus išsilavinimo. Tuo tarpu mes turime tūkstančius žmonių, įgijusių slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją, tačiau nedirbančių šio darbo. Taip pat turime šimtus slaugytojų ir padėjėjų dėl karantino grįžusių į Lietuvą ir mielai čia dirbsiančių, jei bus poreikis ir atlygis. Tai gal pabandom pasidaryti visą įmanomą slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų registrą jau dabar, o ne tuomet, kai vėl atsiras židiniai gydymo įstaigose, visas kolektyvas bus siunčiamas saviizoliacijai ir nebus kam dirbti?

Dėl slaugos įstaigų. PSO skelbia, kad įvertinus 6 mėnesiu su COVID-19 mirtingumo skaičius, vidutiniškai pasaulyje 40 proc. mirčių buvo dėl židinių slaugos ligoninėse. Ne išimtis ir Lietuva, kur susidarė židiniai Antaviliuose, Klaipėdos hospise, Kartenoje bei keliose ligoninėse. Kai nustačius židinį, visas personalas išvaromas karantinuotis, įstaiga su pacientais paliekama likimo valiai. Turėjom laiko pasimokyti, bet nesubūrėm specialiųjų komandų tokiems atvejams, nors tą padarė praktiškai visos šalys. Kaip matyti iš daugelio šalių ataskaitų, ypatingiems atvejams yra paruoštos kariuomenės pajėgos. Iš tų pačių ataskaitų matyti, jog karių apmokymams, kaip suteikti pagalbą bei kaip dirbti komandose su medikais, šią vasarą visas pasaulis skyrė itin daug dėmesio. O štai Austrijoje šią vasarą vyko mokymai anksčiau karinę tarnybą atlikusiems asmenims, atnaujinant žinias ir registruojant į ekstremalių situacijų reagavimo rezervą. Galimai tai darėme ir mes, tik aš apie tai negirdėjau“, – rašo Vilniaus tarybos narė.

Politikė išvardijo gerąsias pasaulio patirtis stengiantis suvaldyti viruso plitimą, kuriomis šalys, pasak politikės, mielai dalinasi neatlygintinai.

„Gerosios pasaulio patirtys, kuriomis visi neatlygintinai nori dalintis. Italijoje stacionarų darbuotojai suburti į pagalbos namuose grupes. Vokietijoje registruojami visi lankantys ligonius, Indijoje medicinos bei socialiniai darbuotojai gauna maistą nemokamai, Jamaikoje suburtos mobilios valytojų komandos, kurios valo tik COVID19 patalpas. Be to, ne viena šalis parengė specialias rekomendacijas dėl izoliuotų asmenų psichinės sveikatos, ypač jei ilgai izoliacijoje turi būti asmenys sergantys demencija, Alzheimeriu ir panašiai. JK paruoštos rekomendacijos ir specialiai apmokytos „pokovidinės traumos“ komandos, padedančios žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą“, – gerus pasaulyje taikomus sprendimus vardijo politikė.