– Ar pritariate, kad šį pavasarį daugiau žmonių jaučia alergijos simptomus?

– Mes, alergologai, pacientų turime visus metus. Ir pavasarį, vasarą atsiranda sezoninių alergijų – šienligė, bet tai vyksta visą laiką, visais metais jų buvo. Be to, yra daug pacientų su kitomis ligomis.

– Ar šiais metais, palyginti su pastaraisiais keleriais, buvo daugiau alergijų turinčių žmonių?

– Nepasakyčiau. Per pandemiją žmonės, turintys alergiją žiedadulkėms, nešiojo kaukes, jiems buvo lengviau, mažiau eidavo į lauką. Bet šis pavasaris neišsiskiria šiluma, karščiu, todėl pacientų, turinčių alergiją žiedadulkėms, neišskirtinai daug.

– Ar yra tendencija, kad alergija gali atsirasti ir vyresnio amžiaus žmonėms?

– Tai evoliucijos ir viso žmogaus vystymosi įdomumas. Niekas nežino, kodėl alergija atsiranda. Vieni žmonės gimsta jau turėdami polinkį į aplinką reaguoti stipriau nei įprastai. Kitiems žmonėms polinkis atsiranda. Todėl svarstoma kodėl – galbūt mes gyvename per švariai ar vargina lėtinis stresas ir todėl imuninė sistema pradeda labai stipriai reaguoti į aplinką. Ji turėtų mus saugoti nuo bakterijų, virusų, kitos gyvybės, kuri mus gali nužudyti, o pradeda reaguoti į baltymą, kuris pats savaime mūsų nužudyti negali, bet sistema supranta, kad tai priešas ir bando susidoroti su juo.

Vienintelis kelias – ateiti pas gydytoją alergologą. Reikia žinoti savo ligą, kas tai yra, ja domėtis.

– Ką reiškia, kad mes gyvename per daug švariai?

– Natūraliai susiduriame su mažiau bakterijų. Pvz., sveikatos sistema yra labai gerai išvystyta, lengviau patekti pas gydytoją, gauti vaistų, valgome maistą, kurį perkame prekybos centruose ir ten jis švaresnis, nei pirktas iš močiutės kaime ar pačių užsiaugintas. Natūraliai gauname mačiau bakterijų. Tai viena iš teorijų – higienos teorija. Mūsų imuninė sistema pradeda siautėti ir reaguoti į kitus dalykus.

– Kiek namų aplinka gali turėti įtakos?

– Gyvename su namų dulkių erkėmis daug tūkstančių metų. Jos gyveno ir gyvena, ir tik nuo mūsų imuninės sistemos priklauso, kad mes pradedame į jas reaguoti.

– Ar netikėtai kylančios alergijos yra agresyvesnės?

– Labai komplikuotas klausimas. Alerginė reakcija gali pasireikšti labai staigiai. Negavęs pagalbos žmogus gali numirti. Dabar, kai ateina vasara, daug žmonių atostogauja, yra daugiau laiko sau. Reikėtų pagalvoti, jei turite lėtinę ligą, siejamą su alerginėmis ligomis, galbūt vertėtų pas gydytoją alergologą išsitirti. Atsirado labai daug gydymo būdų, mes galime žmonėms, turintiems lėtines alergijas, pvz., atopinį dermatitą, alerginę astmą, padėti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip žinoti, kad tai galima išgydyti?

– Išgydyti, deja, negalime. Imuninė sistema pas mus visur – nuo pirštų galiukų iki nosies. Bet galima padėti gyventi su tuo ir nejausti didelio diskomforto. Farmacija eina į priekį.

– Kaip tada žinoti, kad ligą galima suvaldyti?

– Vienintelis kelias – ateiti pas gydytoją alergologą. Reikia žinoti savo ligą, kas tai yra, ja domėtis.

– Kas yra savigyda ir kaip žmonės gali sau pakenkti?

– Kai kurios alerginės ligos prasideda palengva ir vėliau sunkėja. Jei netinkamai gydoma alerginė sloga, per tam tikrą laiką gali komplikuotis į bronchinę astmą. Kuo anksčiau išsiaiškini priežastį ir supranti, kaip ją galima valdyti, tuo lengviau ir sumažini rizikas ateityje. Kai kurioms ligoms taikomas gydymas pratinant prie alergeno. Tai apsaugo nuo sunkesnių komplikacijų ir ligų.

– Ar negydoma alergija gali baigtis liūdniau nei komplikacija?

– Imuninė sistema skirta mums saugoti. Alergijos metu ji labai stipri ir aktyvi. Tačiau kai kurių reakcija, pvz., įgėlus vapsvai ar bitei, gali būti labai staigi, ūmi ir gali greitai atsisveikinti su pasauliu. Mes turime vaistų, kurie sustabdo. Jei žmogus žino, kad turi alergiją, gali gauti vaistų – adrenalino automatinį injektorių. Atėjus pas gydytoją alergologą, jis gali žmogų prie tų nuodų pripratinti ir jos galės gelti kiek nori, bet jam nieko nebus.