Dauguma studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas

  • Teksto dydis:

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko  tyrimą  „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.

Tyrimas atskleidė, kad nepaisant to, jog padidėjęs psichologinės pagalbos prieinamumas atnešė teigiamų pokyčių,  karantinas pablogino studentų gyvenimo kokybę visais tirtais aspektais.

3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas 

Tyrimas atskleidė, kad daugelis studentų patiria negatyvias psichologines būsenas. Pavyzdžiui, didelį nerimą, baimę ar stiprų stresą per pastaruosius metus teigė patyrę maždaug 80 proc. respondentų, depresiją ar valgymo sutrikimus – beveik pusė, o trečdalis teigė susidūrę su panikos atakomis.

Lyginant su 2017 m. LSS atliktu socialinės dimensijos  tyrimu, situacija pablogėjo – padaugėjo patiriančių neigiamas būsenas.

Užsienio studentai skiria daugiau dėmesio savo psichikos sveikatai

Remiantis rezultatais, studentai, nepaisant didėjančio psichologinės pagalbos prieinamumo, vis dar nėra linkę jos kreiptis. Dauguma atsakiusiųjų psichologinius sunkumus spręstų patys, o išorinės pagalbos ieškotų tik maža dalis.

Tačiau įdomu tai, kad Lietuvoje besimokantys užsienio studentai psichikos sveikatai dėmesio skiria daugiau ir yra labiau linkę ieškoti išorinės pagalbos.

Karantinas pablogino gyvenimo kokybę visais tirtais aspektais

Remiantis tyrimo rezultatais, dėl karantino, studentai mažiau patenkinti savo studijų procesu ir sunkiai randa motyvacijos mokytis, o tų, kuriems laisvalaikio užsiėmimai teikia džiaugsmą, sumažėjo nuo 53 iki 28 proc.

Didėja studentų sąmoningumas

Lyginant su 2018 m. LSS atliktu psichologinės studentų būklės ir pagalbos  tyrimu, ženkliai padaugėjo veiklų, priskiriamų psichologiniam smurtui bei pasikeitė seksualinio priekabiavimo vertinimai. Pavyzdžiui, geidulingus žvilgsnius seksualiniam priekabiavimui 2018 m. priskyrė vos 16 proc., o šiemet – 47 proc. respondentų.

Svarbiausias veiksnys, skatinantis pranešti apie smurtą ir priekabiavimą – anonimiškumas

Studentų buvo klausiama, kas paskatintų kreiptis dėl smurto ar seksualinio priekabiavimo. Didžioji dalis (71 proc.) atsakė, jog svarbiausia – anonimiškumo užtikrinimas.

Tuo tarpu daugiau nei pusei svarbu kaltojo nubaudimas (59 proc.), aiški skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka (58 proc.) bei žinojimas, kur kreiptis pagalbos. Maždaug trečdalį kreiptis paskatintų psichologinė pagalba.

Vidutinis psichologinės konsultacijos laukimo laikas nuo 21 dienos sumažėjo iki 12 dienų, o ilgiausias – nuo 3 mėnesių sutrumpėjo iki pusantro

LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė teigia, kad psichikos sveikata turi didžiulę įtaką studijų procesui: „Stabili psichinė būklė, teigiamas emocinis klimatas, kuris kuria palankią terpę mokymuisi, yra tiesiogiai susijęs su akademiniais rezultatais, laiku užbaigtomis studijomis ir efektyviu aukštojo mokslo rezultatų panaudojimu.“

Anot jos, džiugina tai, kad po LSS vykdyto projekto „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, ženkliai padaugėjo studentų, žinančių apie galimybę gauti psichologinę konsultaciją, o aukštosios mokyklos didina psichologinės pagalbos prieinamumą.

„Lyginant su 2018 m., keturiose aukštosiose mokyklose buvo įsteigtas psichologo etatas, trijose – padidintas. Tuo tarpu vidutinis per metus suteikiamų psichologinių konsultacijų skaičius išaugo 100-tu, o prevencinių priemonių ratas buvo išplėstas. Džiugina ir tai, kad vidutinis psichologinės konsultacijos laukimo laikas nuo 21 dienos sumažėjo iki dvylikos dienų, o ilgiausias laikas nuo trijų mėnesių sutrumpėjo iki 1,5 mėnesio, – pokyčius komentuoja V. Žilinskaitė ir priduria, kad tobulėti dar tikrai yra kur. – Siekiant stiprinti studentų psichikos sveikatą Lietuvos aukštosiose mokyklose būtina ir toliau didinti psichologinių paslaugų bei prevencinių priemonių studentams prieinamumą, užtikrinti studentų švietimą apie psichikos sveikatos raštingumo svarbą ir aukštosios mokyklos sudaromas galimybes gauti pagalbą, plėsti bendradarbiavimo galimybes tarp aukštųjų mokyklų ir, žinoma, užtikrinti LR Vyriausybės paramą.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš nesuprantu

Aš nesuprantu portretas
Gi stresas ir yra varomoji jėga gyvenime. Pažiūrėkit , žmonės išeina į pensiją ir apkerpėja. O paniką reikia išmokti valdyti, nes kitaip - raminamieji ir kelias į psichuškę
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių