- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valykitės dantis šepetėliu ir dantų siūlu, skalaukite burnos skalavimo skysčiu ir lankykitės pas odontologą – dažnai sakoma, kad tai yra „raktas“ į burnos sveikatą. Deja, bet šie patarimai neapsaugos nuo dantų ėduonies. Šiame straipsnyje Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasakoja apie mitybos svarbą dantų sveikatai.
Dantų ėduonis – pirmoji lėtinė liga pasaulyje, kurios galima išvengti.
Senovinė ir šiuolaikinė mityba
Prieš tūkstančius metų paleolito gyventojai medžiojo ir ieškojo maisto. Didžiąją žmonijos istorijos dalį mūsų organizmas vystėsi pagal šį mitybos modelį.
Kaip atrodė senovės žmonių mityba?
Mėsa (įskaitant įvairias gyvūno dalis)
Žuvis ir jūros gėrybės
Vaisiai ir daržovės
Riešutai ir sėklos
Aliejus (kai kuriose civilizacijose)
Turbūt galvojate: „Žinoma, bet ar senovės žmonės nesiskundė sugedusiais dantimis?“
Tiesą sakant, senovės žmonių dantų būklė buvo žymiai geresnė nei daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių šiandien!
Odontologas Vestonas A. Pricas išgarsėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje atradęs, kad senovės žmonių mityba užtikrina sveikus dantis.
Jo aplankytų vietinių genčių gyventojų dantys buvo tiesūs ir sveiki, o mityba labai skyrėsi nuo šiuolaikinės.
Tačiau jau po vienos kartos, kai buvo pradėtas vartoti krakmolas, duona ir perdirbtas maistas, gentyse gyvenantys vaikai turėjo ryškių ortodontinių problemų ir smarkiai padaugėjo ėduonies atvejų.
Ko trūksta šiuolaikinėje mityboje?
Šios mitybos skiriasi ne tik cukraus, duonos ir perdirbtų produktų suvartojimu. V. A. Pricas taip pat atkreipė dėmesį, kad gentys dažniausiai vartoja maistinę medžiagą, kurią jis pavadino „aktyvatoriumi X“. Ekspertai dažnai daro prielaidą, kad tai buvo vitamino K2 atradimo ištakos.
Vitaminas K2 – maistinė medžiaga, gyvybiškai svarbi sinergetiniam kalcio judėjimui po visą organizmą. Jis padeda sustiprinti dantis ir kaulus. Jei nevyksta šis procesas, kuriam taip pat reikalingi vitaminai A ir D, dantys daug dažniau genda.
Kita teorija, kodėl šiuolaikinė mityba lemia dantų ėduonies atsiradimą – žmonės valgo ne taip įvairiai, kaip anksčiau.
Maistas, kuriame gausu žalumynų, mėsos, sviesto ir sėklų, suteikia galimybę kramtyti daugybę tekstūrų, o tai puikiai valo dantis ir apsaugo nuo apnašų.
Seilių vaidmuo
Negalima kalbėti apie sveikus dantis nepaminint seilių. Kad išvengtumėte dantų ėduonies, seilės – tarpląstelinis skystis, kuris tiekia maistingąsias medžiagas dantims ir veikia kaip pagrindinė apsauga nuo kenksmingų bakterijų – turi būti geros būklės.
Dantų valymas mažai prisideda prie seilių kokybės. Kita vertus, jūsų mityba – vienas iš keleto pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos seilių gamybai ir kokybei.
Maistingų medžiagų turintis maistas, kuriame mažai tuščių kalorijų, perdirbto cukraus, rūgščių ingredientų ir dirbtinio cukraus, padeda skatinti sveikas seiles, galinčias apsaugoti dantis visą dieną.
Kodėl dantų valymas svarbus dantų sveikatai?
Jums gali kilti klausimas, ar apskritai rekomenduojama valytis dantis. Atsakymas – taip. Dantis turėtumėte valytis bent du kartus per dieną!
Dantų valymas daro įtaką dantų sveikatai, nes naikina dantų paviršiuje besikaupiančias bakterijas. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos rečiau telkiasi ir sukelia „rūgščių atakas“, kurios ardo danties struktūrą ir sukelia dantų ėduonį.
Jei naudojate dantų pastą, kurioje yra veikliosios medžiagos hidroksiapatito (HAp) arba fluorido, gaunate papildomos naudos. Šie junginiai dar labiau apsaugo danties struktūrą nuo ėduonies.
Tačiau net ir puikus dantų valymas užima vos kelias minutes per dieną, o maistas, kurį valgote, dantis veikia dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
Geriausia, jei teisinga burnos higiena ir dantis tausojanti mityba eina koja kojon. Valydami dantis galite užpildyti kai kurias ne visai tinkamos mitybos spragas, tačiau dantų valymas negali panaikinti visos nesveikos mitybos žalos.
Taigi, ką turėtumėte prisiminti? Valykite dantis du kartus per dieną, bet daugiausia dėmesio skirkite tam, kad organizmas (ir dantys) gautų tai, ko jiems reikia, kad išliktų stiprūs – įvairaus maisto, kuris turi daug maistinių medžiagų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...