D. Martinaitis prabilo apie sveikatą: kol esi jaunas ir sveikas, atrodo, kad taip bus visą gyvenimą

Laidoje „Sveikas rytojus“ renginių vedėjas ir aktorius Dainius Martinaitis atskleidė, jog gyvendamas labai aktyvų gyvenimą, jis net nepagalvojo, kad peržengus tam tikrą amžiaus ribą jam teks sunerimti dėl sąnarių.

„Gyvenu labai įtemptu gyvenimo ritmu. Kartais tenka nemiegoti ir dvi paras, o kartais, atvirkščiai – miegu penkias dienas, kad susigrąžinčiau energiją. Taip diena susimaišo su naktimi. Atėjus į renginį, būna, jog reikia išstovėti ant kojų ir 10 valandų. Visą laiką esi įtampoje, turi visus prižiūrėti“, – pasakojo vyras.

D. Martinaitis pastebėjo, jog ypač vyrai, kol yra sveiki, galvoja, kad taip bus visą gyvenimą. Tačiau, pasak aktoriaus, su amžiumi viskas po truputėlį pradeda keistis.

„Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali, tada susimąstai, kad reikia kažką daryti ir labai gailiesi, kad nepradėjai anksčiau, kol dar buvai sveikas. Labai svarbu yra rūpintis sąnariais profilaktiškai. Gaila, kad tai supratau tik įžengęs į šeštą dešimtį“, – sakė D. Martinaitis.

Aktorius pasakojo, jog sužinojęs, kad kolagenas gaunamas iš žuvies ir pats mėgdamas žvejoti, dabar gaudo žuvis, kurių nekepa, o verda net kelias valandas.

„Žuvį verdu ilgai, kad ištirptų kuo daugiau kaulų, žvynų, kad gaučiau kuo daugiau kolageno. Į išvirusią žuvienę vėliau galima įstatyti šaukštą – atrodo, jog valgai ir sutepi sąnarius. Bet visas procesas trunka tikrai ilgai, reikia skirti net tris keturias valandas“, – pasakojo pašnekovas.

Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali.

D. Martinaitis pasakojo, lankęsis trikolageno renginiuose, kur suprato, jog daugybė skirtingo amžiaus žmonių gyvena tais pačiais rūpesčiais.

„Žmonės dalinasi informacija, pasakoja, kas kokių bėdų turėjo, kad buvo labai sunku atsistoti, kad negalėjo pritūpti, o kažkam netgi reikėdavo po ilgo sėdėjimo atsistoti ir žengti dešimt penkiolika žingsnių, kad galėtų normaliai eiti. Dabar daugelis sako, kad atsistoja ir iš karto eina. Tai tik įrodo, kad yra, kas gali padėti“, – kalbėjo D. Martinaitis.

Dietistė Giedrė Arlauskė laidoje pabrėžė, jog sąnariai yra atsakingi už žmogaus judėjimą. Jeigu judant yra jaučiamas diskomfortas, tai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.

„Gali reikėti atsisakyti mėgstamos veiklos, sporto, būrelių lankymo ar net darbo. Taip pat prastėja nuotaika, mažėja energija. Kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, jie nesaugo sąnarių, o bėgant laikui, sąnariai vis dėlto dyla ir organizme pradeda mažėti medžiagų, kurios yra atsakingos už gerą sąnarių funkcionavimą“, – kalbėjo D. Arlauskė.

Pasak dietistės, didelė dalis žmonių sąnariais pradeda rūpintis tik tada, kai jau pajaučia diskomfortą, vyresniame amžiuje. D. Arlauskė taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis šiuo metu besiskundžiančių dėl sąnarių sveikatos, yra jaunimas.

„Įtakos turi sėdimas darbas, ilgas laiko leidimas prie kompiuterio. Sąnariai nejuda ir automatiškai pradeda veikti prasčiau. Taip pat prisideda ir nepilnavertė mityba – negauname medžiagų, nejudiname sąnarių, tad jie mums apie save primena“, – kalbėjo D. Arlauskė.

Mokslo įrodyta, kad pagrindinė medžiaga organizme, kuri pradeda mažėti jau nuo 25 metų, yra kolagenas, taip reikalingas sąnariams. Todėl vos pajutus tai išduodančius požymius, verta kartas nuo karto, o jeigu reikia – ir nuolatos, papildyti jo atsargas.

„Sąnariams labai svarbūs II tipo kolageno peptidai, kurie yra pagrindinė sąnarių kremzlių sudedamoji dalis. Taip pat, chondroitinas, gliukozaminas, metilsulfonilmetanas ir kitos medžiagos, kurias organizmas turėtų gauti, kad sąnarys gerai funkcionuotų“, – kalbėjo G. Arlauskė.

Dietistė pasakojo, jog sąnario judesys turi būti pilnos amplitudės – tada išsiskiria medžiagos, reikalingos tam, kad sąnarys susiteptų ir nediltų.

„Kolageno galima gauti ir iš gyvūninės kilmės galvijų, ir augalinės kilmės produktų, bet labiausiai vertinamas yra žuvinės kilmės kolagenas. Ne ką mažiau svarbi yra kokybė, kad kolagenas būtų mažos molekulinės masės, nes taip organizmas jį pasisavina greičiau, paprasčiau ir būna kur kas vertingesnis. Tokiomis savybėmis ir pasižymi trikolageno produktai“, – pasakojo G. Arlauskė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.