Med. m. dr. Miglė Francaitė-Daugėlienė ir med. m. dr. Rūta Krikščiūnienė pasakoja apie šios ligos diagnostikos ir jos kontrolės subtilybes sudėtingu pandeminiu laikotarpiu.

– Kokie iššūkiai ir pavojai dėl COVID-19 plitimo kyla sergantiesiems cukriniu diabetu?

– Pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas dėl blogos ligos kontrolės ar lėtinių diabeto komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų veiklos sutrikimas, dažniau gali komplikuotis sunkesne COVID-19 eiga. Infekcijos metu sudėtingiau išlaikyti gerą cukraus kiekio kraujyje kontrolę, didėja ūmių cukrinio diabeto komplikacijų rizika, reikia papildomų pastangų valdyti ligą.

– Ar tai, kad vėl apribojamos galimybės patekti pas gydytojus dėl COVID-19 pandemijos, sumažina ir gyventojų galimybes išsitirti dėl cukrinio diabeto, pasikonsultuoti su gydytoju endokrinologu?

– Šiuo metu dominuoja nuotolinės konsultacijos, kai pacientus gydytojai konsultuoja telefonu ar per specialias e.sveikatos platformas. Pacientus, kuriems reikalingi tyrimai, gydytojas užregistruoja dėl tyrimo tam tikru laiku, taip valdant pacientų srautus. Pacientai, kuriems jau diagnozuota liga, stebimi reguliariai, nuotoliniu būdu pratęsiami vaistai, taip pat gydytojas įvertina, kuriuos tyrimus reikia atlikti ar pakartoti.

Rūta Krikščiūnienė: Nuolatinė cukrinio diabeto kontrolė reikalauja daug pastangų, bet gali užtikrinti kokybišką gyvenimą ir padėti išvengti.

Pavasarį medicinos pagalbos prieinamumas buvo žymiai apribotas, todėl šiuo metu stebime nemažai apleistų atvejų, kai yra labai pablogėjusi ligos kontrolė ar netgi įvykusios gyvybei grėsmingos komplikacijos.

Antro tipo cukrinis diabetas – tyli liga, dažniausiai diagnozuojama tik profilaktinių patikrinimų metu. Žmogus gali neturėti jokių specifinių skundų, tačiau, jei nustatomi rizikos veiksniai sirgti šia liga, rekomenduojama atlikti gliukozės tolerancijos mėginį. Profilaktinių patikrinimų srautai pandemijos metu sumažėję, todėl didelė grėsmė, kad daug naujų cukrinio diabeto atvejų galime tiesiog nediagnozuoti laiku. O būtent šie pacientai turi didesnę riziką sirgti sunkesne COVID-19 forma.

– Ar cukrinis diabetas yra ta liga, kuria sergant gydytojai gali nuotoliniu būdu teikti kokybiškas konsultacijas?

– Cukrinio diabeto kokybiškas valdymas galimas tik labai glaudžiai bendradarbiaujant pacientui ir gydytojui. Tai reiškia, kad pats žmogus turi įdėti daug pastangų, būtina savistebėsena, gyvensenos pakeitimai. Kokybiška konsultacija vyksta tuomet, kai pacientas pateikia kuo daugiau kasdienio gyvenimo duomenų: kaip, kada ir ką valgo, kaip juda, kaip vykdo paskirtą gydymą. Tik žinodamas šią informaciją gydytojas gali pateikti tinkamas rekomendacijas.

Turbūt vienas iš teigiamų dalykų šios pandemijos metu – tai, kad turime pažangias priemones, suteikiančias galimybę kokybiškai bendrauti nuotoliniu būdu: galimos vaizdo konsultacijos, pacientas savo gliukozės matuoklio duomenis gydytojui gali atsiųsti per įvairias išmaniąsias programėles.

– Kokios yra šiuolaikinės cukrinio diabeto diagnostikos ir priežiūros galimybės?

– Pagrindinis šios ligos diagnostikos tyrimas jau daug metų yra gliukozės tolerancijos mėginys. Ligai valdyti galima pasitelkti įvairius nuolatinius gliukozės koncentracijos jutiklius (vadinamuosius sensorius). Įrodyta, kad kuo dažniau žmogus įvertina, stebi savo cukraus kiekį kraujyje, tuo geresnė ligos kontrolė, o ateityje sumažėja rizika patirti ligos komplikacijas. Pandemija neapriboja savikontrolės galimybių, netgi jeigu reguliarūs laboratoriniai gydytojo paskirti tyrimai gali tapti iššūkiu.

– Kokie simptomai išduoda, kad žmogus susirgo cukriniu diabetu?

– Specifiniai 2 tipo cukrinio diabeto simptomai yra dažnesnis ar naktinis šlapinimasis, troškulys ar didesnis apetitas. Ligai progresuojant galimas svorio netekimas. Ši liga gali pasireikšti ir tokiu nespecifiniu požymiu kaip nuolatinis nuovargis ar, atrodytų, nieko bendra neturinčiais nusiskundimais, tokiais kaip galūnių tirpimas, dilgčiojimas, regos sutrikimai, sausa ir niežtinti oda, dažnesnės lytinių ir šlapimo takų infekcijos. Visgi dažnai žmonės nejaučia jokių simptomų.

– Kada reikėtų kreiptis į gydytojus ir pasitikrinti dėl cukrinio diabeto?

– Jei pasireiškė minėti cukrinio diabeto požymiai, arba priklausote didesnės antro tipo cukrinio diabeto rizikos grupei. Reguliariai gliukozės tolerancijos mėginys turi būti atliekamas bet kurio amžiaus asmenims, jei nustatomas bent vienas rizikos veiksnys: padidėjusi kūno masė ar juosmens apimtis; jei cukriniu diabetu serga pirmos eilės giminės; moterys, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas nėščiųjų diabetas; kai yra diagnozuotas riebalų apykaitos sutrikimas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, praeityje buvę angliavandenių apykaitos sutrikimų.

– Ar gali žmogus iš kraujo tyrimo rezultatų pats sau diagnozuoti cukrinį diabetą?

– Cukrinis diabetas nustatomas tiriant veninę glikemiją (cukraus kiekį kraujyje) plazmoje. Kapiliarinės glikemijos iš piršto tyrimas yra ne diagnostinis tyrimas, o yra taikomas cukrinio diabeto savipriežiūrai ir ligos kontrolei. Tik gydytojas turi interpretuoti, įvertinti tyrimų rezultatus, paciento nusiskundimus bei pagal juos nustatyti diagnozę.

Miglė Francaitė-Daugėlienė: Cukrinio diabeto kokybiškas valdymas galimas tik labai glaudžiai bendradarbiaujant pacientui ir gydytojui.

– Kuo skiriasi pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas?

– Pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas turi tą patį pavadinimą, tačiau tai skirtingos ligos. Pirmo tipo cukrinis diabetas yra autoimuninės kilmės liga, kai dažniausiai dėl neaiškių priežasčių antikūnai pradeda naikinti kasos ląsteles ir po kurio laiko minėtos ląstelės pradeda nebegaminti ir neišskirti insulino. Trūkstant insulino, pradeda didėti cukraus kiekis kraujyje, atsiranda būdingi simptomai. Liga išsivysto pakankamai greitai – kelių mėnesių laikotarpiu. Sergančiajam pirmo tipo diabetu gydymas insulinu yra būtinas.

Antro tipo diabetas dažnai būna paveldimas ir pacientai turi įvairių rizikos veiksnių. Įprastai šie pacientai turi antsvorio ar nutukę, dažnai yra nepakankamai judrūs, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, nustatomas aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Ligos pradžioje insulino organizme netrūksta, tačiau organizmo audiniai nėra pakankamai jautrūs insulinui, todėl dažnai insulino būna net per daug. Insulinas būtinas organizmui, kad energija (gliukozė) būtų pernešama į ląsteles. Antro tipo diabeto gydymas yra labai įvairus – nuo tablečių cukraus kiekiui mažinti iki leidžiamų vaistų ir insulino.

Vertėtų pabrėžti, kad pirmo tipo cukrinio diabeto priežastis tikrai nėra saldumynai. Tiesiogiai jie įtakos neturi ir antro tipo cukriniam diabetui, tačiau dažnai daug saldumynų valgantys žmonės turi svorio problemų. Nutukimas – labai reikšmingas antro tipo diabeto rizikos veiksnys.

– Ar pacientams tapo lengviau kontroliuoti diabetą?

– Cukriniu diabetu sergantis pacientas turi prisižiūrėti mitybą, būti fiziškai aktyvus, reguliariai naudoti paskirtus medikamentus. Dažnai gera diabeto kontrolė kainuoja daug pastangų, tačiau reguliarus cukraus kiekio matavimas ir koregavimas palaikant kuo arčiau normos, leidžia gyventi kokybišką gyvenimą ir išvengti cukrinio diabeto komplikacijų.