- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Broliai Lavrinovičiai: jeigu yra galimybė padėti, reikia taip ir padaryti
-
Broliai Lavrinovičiai: jeigu yra galimybė padėti, reikia taip ir padaryti
-
Broliai Lavrinovičiai: jeigu yra galimybė padėti, reikia taip ir padaryti
-
Broliai Lavrinovičiai: jeigu yra galimybė padėti, reikia taip ir padaryti
-
Broliai Lavrinovičiai: jeigu yra galimybė padėti, reikia taip ir padaryti
Dalintis pagalba su kitais yra dvigubas džiaugsmas. Taip mano krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai. Vasaros pabaigoje Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorais tapti apsisprendę sportininkai sako į donorystę žvelgiantys kaip į kasdienį pilietišką darbą, kurį, jei tik yra galimybė, privalu atlikti. „Nebuvo jausmo: „Vau, mes didvyriai ir šaunuoliai.“ Ne, mes priimame tai kaip atsakingą pareigą“, – teigia D. Lavrinovičius.
Grįžo į donorų gretas
Į kraujo donorystės iniciatyvą D. ir K. Lavrinovičiai buvo įsitraukę jau anksčiau – pirmąkart kraują jie dovanojo maždaug prieš dešimtmetį. Broliai sako visada palaikę kraujo donorystę ir mano, kad jeigu yra galimybė kilniai padėti, reikia taip ir padaryti.
„Pagalba kitam mums yra jautri tema ir visada teigiamai žvelgiame į žmones, kurie dovanoja kraujo. Mūsų artimoje aplinkoje yra pažįstamų, kurie yra kraujo donorai, galbūt tai paskatino ir mus vėl greičiau jais tapti“, – sako D. Lavrinovičius.
Krepšininkas teigia manęs, kad įstojimo į donorų gretas procedūra užtruks ilgiau, tačiau, jo akimis, tai – greitas ir aiškus procesas. Broliams Lavrinovičiams teko atsakyti į klausimus apie savo sveikatos būklę, užpildyti reikiamus dokumentus, na, o tada laukė kraujo pridavimo procedūra, kurią NKC specialistai sportininkams visgi rekomendavo atlikti vėliau.
„Vienintelis dalykas, dėl kurio profesionalus sportininkas negali aktyviai dalyvauti kraujo donorystės akcijose, – laiko atkurti organizmo jėgas trūkumas, todėl kraujo galime duoti tik ne sezono metu. Visgi praėjusį kartą negalėjome jo priduoti, nes turėjome dalyvauti keliose treniruotėse iš eilės, bet tikrai prisiderinsime greitu metu tai padaryti“, – sako D. Lavrinovičius.
Seka mamos pavyzdžiu
Krepšininkas D. Lavrinovičius pasakoja, kad nuo mažų dienų matė mamos pavyzdį ir jau tada abu su broliu suprato, kokia svarbi yra kraujo donorystė.
„Aukoti kraujo eidavo mūsų mama, ji tai darė gana ilgą laiką. Tuo metu buvo pati neatlygintinos kraujo donorystės judėjimo Lietuvoje pradžia. Dabar, kai patys vėl tapome kraujo donorais, sulaukėme iš tėvų gerų žodžių. Teigiamos reakcijos sulaukiau ir iš žmonos, jai tai irgi labai svarbi tema“, – pasakoja D. Lavrinovičius.
Paklaustas, ar yra girdėjęs, kad reguliariai dalyvaujant donorystės veikloje ir dovanojant kraujo, galima netgi tapti kraujo žymūnu ar garbės donoru, D. Lavrinovičius sako apie tokią galimybę nežinojęs, bet ją vertina palankiai, mano, kad tai yra papildoma motyvacija žmonėms ir paskatinimas dar labiau įsitraukti į šią iniciatyvą. Kita vertus, sportininko nuomone, didžiausias atlygis už padovanotą kraują – žinojimas, kad padėjai kitam ir kad pats taip pat sulauksi pagalbos, jeigu jos kada prireiktų.
Mūsų artimoje aplinkoje yra pažįstamų, kurie yra kraujo donorai, galbūt tai paskatino ir mus vėl greičiau jais tapti.
Stabdo baimės, motyvuoja – pagalba kitam
„Jeigu žmogus turi galimybes, yra geros sveikatos, nežinau, kas jį gali sustabdyti būti kraujo donoru. Gal pasiekia neteisinga informacija, gal klaidingai galvojama, kad donorystė pakenks? Arba, atvirkščiai, gal apie donorystę yra vis dar per mažai informacijos? O gal žmones stabdo adatų baimė?“ – apie tai, kas gali sustabdyti būti kraujo donoru, svarsto juo tapęs D. Lavrinovičius.
2017 m. Nacionalinio kraujo centro užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad išties būtent šios žmonių baimės yra vienos pagrindinių priežasčių, sulaikančių nuo donorystės. Baimę blogai jaustis po kraujo donacijos įvardijo daugiau nei penktadalis apklaustųjų (22 proc.). Taip pat žmonės nesiryžta tapti donorais dėl adatų ir kraujo baimės, atitinkamai 18 proc., ir kitų priežasčių. Tiesa, didžiosios dalies mūsų šalies gyventojų požiūris į kraujo donorystę yra teigiamas, tačiau pažymima, kad patiems prisijungti prie iniciatyvos pritrūksta ryžto, taip sako beveik trečdalis, t. y. 26 proc. respondentų. Kiek mažiau, beveik 24 proc., atsakė, kad pritaria kraujo donorystei, tačiau patiems tapti donoru dar nepasitaikė proga. Vos 2,3 proc. teigė, kad į donorystę žvelgia neigiamai. Na, o tapti kraujo donorais lietuvius labiausiai motyvuotų galimybė padėti ligoniui, taip sakė beveik 60 proc. apklaustųjų. Beveik trečdalis (26 proc.) šia veikla užsiimtų dėl Lietuvoje įvykstančių nelaimių.
„Džiaugiamės matydami, kad kasmet Lietuvos gyventojų sąmoningumas ir pilietiškumo jausmas stiprėja, požiūris į kraujo donorystę tampa brandesnis, o Nacionalinis kraujo centras sulaukia vis daugiau donorų. Pastebime, kad vis aktyvesnis tampa jaunimas. Žinoma, faktas, kad prie kraujo donorystės iniciatyvos prisijungia garsūs šalies žmonės, kaip tai ką tik padarė krepšininkai D. ir K. Lavrinovičiai, jaunąją kartą tik dar labiau motyvuoja imti gerą pavyzdį ir toliau auginti šalyje kraujo donorų gretas“, – neabejoja laikinai Nacionalinio kraujo centro direktorės pareigas einanti Ignė Klangauskienė.
NKC primena, kad kraujo donorais gali būti 18–65 metų amžiaus žmonės. Nusprendus atlikti donorystės procedūrą, reikėtų būti pailsėjus, išgėrus vandens arba arbatos, su savimi turėti asmens dokumentą.
Dovanoti kraujo donorai gali NKC padaliniuose didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat šiuo metu vykstančio neatlygintinos kraujo donorystės turo per Lietuvą renginių metu. Daugiau informacijos čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...