- Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi produktai, kurie Lietuvoje buvo įvertinti kaip prastesnės kokybės nei Vokietijoje, yra labai stipriai perdirbti ir jų mums iš esmės nereikia. Taip sako kulinarinių knygų autorė, LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ vedėja Beata Nicholson.
Jos nuomone, galima lengvai įsigyti ar patiems pasigaminti šių produktų alternatyvų ir tokiu būdu pasirinkti sveikesnį variantą.
– Kaip vertinate dėl nevienodos kokybės maisto produktų kilusią diskusiją?
– Mano nuomone, svarbiausia, kad mes pagaliau pradėjome domėtis, kas gi yra mūsų maisto produktuose. Žmonės Lietuvoje dažnai dar produktus renkasi tik pagal kainą ar skonį. Tas skonis ne visada yra objektyvus kriterijus.
Visi tie produktai, kurie buvo prastesnės ar kitokios kokybės, norėčiau pastebėti, yra labai stipriai perdirbti produktai. Tai yra traškučiai, kažkokie fabrikuose iškepti sausainiai, šokoladinis kremas. Tai produktai, kurie savaime nėra pirmo būtinumo produktai. Tai kažkokie skanumynai, kurių mums iš esmės nereikia, kad išgyventume. Tai dalykai, kuriems galima rasti alternatyvų, pagamintų Lietuvoje.
Turbūt visa ši problema, pavadinkime, skandalas mums perša dvi išvadas. Viena, Lietuvos vartotojas pagaliau pradeda iš tiesų domėtis tuo, ką valgo. Kitas dalykas, pasaulyje yra tokia tendencija, filosofija, kad vis dėlto mums geriausi produktai yra tie, kurie mažiau perdirbti ir pagaminti ten, kur mes gyvename.
Kodėl mes turėtume pirkti iš Vokietijos tūkstančius kilometrų atvežtą produktą, jeigu galime pirkti lietuvišką ir iš viso į tą patį jogurtą įdėti pačių pagamintos uogienės?
Jeigu, pavyzdžiui, kalbame apie jogurtą, pagamintą Vokietijoje, tai kodėl mes turėtume pirkti iš Vokietijos tūkstančius kilometrų atvežtą produktą, jeigu galime pirkti lietuvišką ir iš viso į tą patį jogurtą įdėti pačių pagamintos uogienės? Tai yra žmogaus pasirinkimo klausimas.
– Bet gal ne visi moka taip gaminti, kaip jūs. Ką tada daryti?
– (Juokiasi) nereikia nieko mokėti. Iš tikrųjų perkant maistą reikia galvoti, kad jis turi būti mums naudingas. Turime galvoti apie tai, ką valgome. Geriau valgykime mažiau ir kokybiškesnių dalykų. Čia, Lietuvoje, tikrai turime apsčiai maisto ir maisto gamintojų, kuriais galime pasitikėti.
Skaitykime etiketes. Žinokime, kad mums nereikia hidrintų riebalų, kažkokių palmių aliejaus. Skaitykime ir žiūrėkime, kiek yra cukraus, kiek yra visokių pridėtinių dalykų. Pirkime kokybę, o ne pasitikėkime aklai ir griebkime tai, kas yra penkiais centais pigiau.
Kaip žinote, yra lietuvių patarlė – skūpus moka du kartus. Jeigu visą laiką kimšime į save prastos, abejotinos kokybės produktus, vėliau teks sumokėti savo sveikata ir gera savijauta.
– Pati daug keliaujate, šiuo metu esate Ispanijoje. Ar patys ispanai turi panašių problemų? Ar teko su jais apie tai pasikalbėti?
– Man atrodo, kad visos šalys turi tas pačias problemas. Buvau maisto turguje ir mes kalbėjome, diskutavome būtent apie tai, kad vaisiai, kurie čia užauginti, čia kainuoja brangiau, nei tie patys vaisiai Lietuvoje. Taip kad ne visada kaina atspindi kokybę. Tai vienas toks dalykas. Kitas – visi visuomet ieško sau kuo geriausio, prieinamiausio produkto. Tas pats obuolys gali būti skirtingos kokybės, skirtingai kainuoti.
Tie patys ispanai, anglai skundžiasi lygiai tais pačiais dalykais. Visi stengiasi valgyti mažiau perdirbtą maistą ir, svarbiausia, vietinį maistą. Į tai ir mes Lietuvoje atkreipkime daugiau dėmesio, mokykimės tai daryti. Pavyzdžiui, anglai eina iš proto dėl savo braškių, dėl savo smidrų. Kai prasideda braškių sezonas, visur aiškiai didelėmis raidėmis būna užrašyta, kad čia yra angliškos braškės, angliški smidrai ir ta prekė kainuoja brangiau, ji yra labiau geidžiama. Ir mes palaikykime pirkdami savo lietuvišką produktą. Taip palaikysime ir savo ekonomiką, ir valgysime skanesnį maistą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...