Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2022 m. nutukimu sirgo net 37 mln. vaikų iki penkerių metų ir apie 160 mln. vyresnių vaikų. Prognozės liūdnos – jei nieko nekeisime, iki 2030-ųjų šie skaičiai gali padvigubėti. Lietuvoje situacija kol kas švelnesnė, bet irgi kelia nerimą: pagal 2023 m. Higienos instituto duomenis, 7,1 proc. 7–17 metų vaikų turi antsvorio arba serga nutukimu. Anksčiau klasėje vos vienas vaikas turėdavo antsvorio, o šiandien jų yra gerokai daugiau. Tai pavojingas signalas, kurio negalime ignoruoti, nes jis kelia realią grėsmę vaikų sveikatai, didina arterinės hipertenzijos, ligos, susijusios su didesniu sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis pavojumi suaugus, riziką.
„Nors vaikams kol kas retos tokios suaugusiųjų ligos kaip infarktas ar insultas, tačiau padidėjęs kraujospūdis vaikystėje yra tarsi pamatas visam likusiam gyvenimui: jeigu vaikystėje nustatomas aukštas kraujospūdis, dažniausiai jis išlieka ir suaugus“, – pranešime spaudai sako Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė.
Apie šias problemas ir jų priežastis – pokalbis su profesore.
– Kaip dar vaikystėje nutukimas yra susijęs su arterine hipertenzija?
– Nutukimas ir arterinė hipertenzija vaikystėje yra labai glaudžiai susiję, ir tai vyksta per kelis fiziologinius mechanizmus. Nutukimu segantys vaikai turi didesnę riziką susirgti arterine hipertenzija – pavyzdžiui, jeigu vaikas turi antsvorio, rizika padidėja du kartus, jeigu serga nutukimu – jau tris kartus, o jei kūno masės indeksas viršija 40, tai yra itin ryškus nutukimas – rizika išauga net penkis kartus. Kodėl taip atsitinka? Nutukimu sergančio vaiko organizme padaugėja pilvinio riebalinio audinio, riebalai kaupiasi ir aplink vidaus organus, ypač aplink inkstus. Kai inkstai mechaniškai spaudžiami, padidėja spaudimas juose, lėtėja kraujo tėkmė, aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri didina kraujospūdį. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema sukelia kraujagyslių spazmų ir dar labiau didina kraujospūdį. Nutukimas keičia visą medžiagų apykaitą: didėja atsparumas insulinui, organizme prasideda uždegimo procesai, kurie taip pat prisideda prie kraujospūdžio kilimo. Tad viskas susiję – tiek hormoniniai, tiek mechaniniai, tiek metaboliniai (medžiagų apykaitos ir kt. – red. past.) pokyčiai vaikų organizme dėl nutukimo labai aiškiai didina arterinės hipertenzijos riziką.
– Kodėl tai kelia ypatingą nerimą vaikystėje?
– Nors vaikams kol kas retos tokios suaugusiųjų ligos kaip infarktas ar insultas, tačiau padidėjęs kraujospūdis vaikystėje yra tarsi pamatas visam likusiam gyvenimui: jeigu vaikystėje nustatomas aukštas kraujospūdis, dažniausiai jis išlieka ir suaugus. Kartu su nutukimu jis ypač didina kardiovaskulinių (širdies ir kraujagyslių) ligų riziką ateityje. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirštamumo priežastis, tad vaikų kraujospūdžio kontrolė tampa itin svarbi. Pastebima tendencija, kad pirminės arterinės hipertenzijos atvejų tarp vaikų vis daugėja, ypač dėl nutukimo. Anksčiau dažniausiai buvo diagnozuojama antrinė hipertenzija, kurią sukeldavo inkstų ar endokrininės ligos, o dabar vis dažniau nustatome pirminę hipertenziją, neretai – net dešimtmečiams ar dar jaunesniems vaikams.
Vaikų kraujospūdžio padidėjimą pastebėti ne taip paprasta, nes dažnai jis neturi jokių specifinių simptomų. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali kelti įtarimą: kraujavimas iš nosies, galvos skausmas.
Sergantis vaikas, kurio aukštas kraujospūdis, dažnai susiduria ne tik su fizinėmis, bet ir emocinėmis problemomis: vaikas jaučiasi kitaip nei bendraamžiai, kartais gali pradėti save laikyti ligoniu. Kai žmogus įsikalba, kad jis ligonis, tuomet savijauta dar labiau pablogėja. Todėl labai svarbu, kad vaikas nesijaustų ligoniu, o suvoktų, jog tai yra būklė, kurią galima keisti, valdyti, ir kad jis pats gali prisidėti prie savo geresnės sveikatos. Be to, dar mažai kalbėjome apie psichologinį foną – juk visais gyvenimo etapais yra savų įtampų, streso. Toks jau tas gyvenimas, jis niekada nebus vien tik ramus, nuolatinis vaikščiojimas žydinčia pieva, neskubant ir nesusiduriant su rūpesčiais. Todėl svarbu mokyti vaikus atpažinti stresą, tvarkytis su juo, ieškoti būdų atsipalaiduoti ir nepamiršti, kad net ir turint tam tikrų sveikatos iššūkių galima gyventi visavertį gyvenimą.
– Kaip tėvai gali pastebėti ir įtarti, kad vaikui kyla kraujospūdis?
– Vaikų kraujospūdžio padidėjimą pastebėti ne taip paprasta, nes dažnai jis neturi jokių specifinių simptomų, kaip būna suaugusiesiems. Svarbiausia, kad vaikams būtų matuojamas kraujospūdis. Yra tam tikrų požymių, kuriuos tėvai gali pastebėti ir kurie gali kelti įtarimą: kraujavimas iš nosies, galvos skausmas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas tampa vangus, greitai pavargsta, sako, kad jam sunku sportuoti ar bėgioti su bendraamžiais. Kartais pasitaiko ir regos sutrikimų, svaigimo, net pykinimo epizodų. Žinoma, šie požymiai nelabai specifiniai, todėl svarbiausias dalykas – kraujospūdį reikia matuoti profilaktiškai, nes vien pagal pojūčius dažnai nieko nepavyksta nustatyti. Tėvai kartais galvoja, kad tai vaikų pervargimas dėl mokyklos, bet gali būti, kad priežastis – jau padidėjęs spaudimas. Todėl labai svarbu, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojai matuotų vaikams kraujospūdį bent kartą per metus profilaktiškai, ir tai būtina daryti reguliariai nuo trejų metų amžiaus. Ar taip daroma? Taip pat svarbu, kad tai būtų atliekama taisyklingai, o kraujospūdžio rodmenys būtų vertinami kitaip nei suaugusiesiems.
Nutukimas keičia visą medžiagų apykaitą: didėja atsparumas insulinui, organizme prasideda uždegimo procesai, kurie taip pat prisideda prie kraujospūdžio kilimo.
– Kaip galima valdyti vaikų hipertenziją, susijusią su nutukimu?
– Pirmiausia – nemedikamentinės priemonės: keisti mitybą, mažinti druskos kiekį maiste, vengti perdirbtų, konservuotų produktų. Antras labai svarbus žingsnis – didinti fizinį aktyvumą, kad krūvis būtų tinkamas pagal vaiko galimybes, individualizuotas, o ne standartinis visiems. Reikia nuosekliai siekti mažinti svorį, bet svarbiausia – keisti visos šeimos įpročius, nes vaikas vienas nieko nepakeis. Tokios priemonės gali būti taikomos iki 6 mėnesių. Jeigu kraujospūdis labai aukštas arba nemedikamentinės priemonės neveiksmingos, yra gretutinių ligų ar hipertenzinės krizės grėsmė, tuomet iš karto skiriama vaistų. Dažniausiai vartojami hipertenzijai gydyti – angiotenzino receptorių blokatoriai.
– Ką reikėtų daryti šalies mastu?
– Šiuo metu mūsų šalies vaikų kraujospūdis matuojamas nepakankamai, ypač mažesniems. Tai, deja, įrodė mūsų atlikti tyrimai. Trūksta edukacijos apie rizikas ir ilgalaikius padarinius, kurių sukelia nutukimas ir padidėjęs kraujospūdis. Labai svarbu laikytis tarptautinių rekomendacijų ir vaikams reguliariai matuoti kraujospūdį su jam tinkamo dydžio manžete, pailsėjusiam, patikrintais kraujospūdžio matavimo aparatais matuoti kelis kartus. Reikėtų didinti visuomenės, tėvų ir specialistų sąmoningumą apie nutukimu sergančių vaikų ir hipertenzijos ryšį. Tik taip galime laiku atpažinti problemą ir būti pasirengę užauginti sveikesnius vaikus ir suaugusiuosius.
Paciento istorija: naktimis iš nosies bėgantis kraujas pranešė apie rimtą ligą
„Sūnui buvo septyneri, kai pirmą kartą pastebėjome, kad kažkas negerai, – naktimis, be aiškios priežasties, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kraujavimai vis stiprėjo, pradėjome ieškoti pagalbos: gydytoja, pamatavusi kraujospūdį, nustatė, kad jis mažam vaikui gerokai per aukštas“, – apie sūnaus ligos pirmuosius požymius pasakoja berniuko mama.
Ji neslepia, kad kraujas visuomet gąsdina, tačiau kitų ryškių simptomų nebuvo. Vaikas buvo judrus, o dėl retų galvos skausmų ar užmigimo pietų miego niekas per daug nesusimąstė. „Kai gydytoja, į kurią kreipėmės pagal gyvenamąją vietą, pamatavo ir nustatė aukštą kraujospūdį, labai greitai sureagavo – sūnui visai parai uždėjo kraujospūdžio aparatą, kad tiksliai įvertintų būklę ir išrašė siuntimą į Santaros klinikas. Po savaitės jau buvome ligoninėje, ten atliko nuodugnius tyrimus ir paskyrė gydymą. Viskas vyko labai greitai, atsakingai ir rūpestingai. Vos pradėjus gydymą, kraujavimas iš nosies liovėsi, o sūnaus savijauta pastebimai pagerėjo“, – džiaugiasi mama.
Dabar berniukas kasdien vartoja vaistus, o šeimai tenka rūpintis mityba ir fiziniu aktyvumu. „Vaistus vartoti jam sekasi puikiai – jis pats žino, kada reikia juos išgerti. Tačiau keisti mitybos įpročius ar skatinti daugiau judėti – daug sunkiau. Šiuolaikinei ekranų visuomenei tai tampa nemenku iššūkiu. Svarbiausia – daug kalbėtis, būti kartu ir nenuleisti rankų. Reikės visiems kantrybės, nusiteikti, kad nebus lengva, tačiau kito kelio nėra“, – atvirai patirtimi dalijasi moteris.
Naujausi komentarai