Be to, labiau krintant kraujospūdžiui, žmogus gali prarasti sąmonę ir nualpti – patirti vadinamąją sinkopę.
Apie tai, kokie simptomai turėtų kelti nerimą, kokias sveikatos problemas gali išduoti galvos svaigimas ir kaip šią būklę galima suvaldyti, pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, neseniai įsteigto Sinkopių sektoriaus vadovė docentė Diana Rinkūnienė.
– Kas yra ortostazinė hipotenzija? Kada turėtume sunerimti?
– Ortostazinė hipotenzija – staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus. Ji gali sukelti nemalonių pojūčių – nuo lengvo galvos svaigimo iki sąmonės praradimo dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos. Kitaip tariant, ortostazinė hipotenzija gali būti viena iš alpimo priežasčių. Ji diagnozuojama tada, kai atsistojus ar ilgiau pastovėjus sistolinis kraujospūdis sumažėja 20 mmHg ar daugiau, ar diastolinis – 10 mmHg ar daugiau. Neretai tai įvyksta staiga atsistojus arba po kelių ar keliolikos minučių stovėjimo.
Ortostazinė hipotenzija gali pasireikšti silpnumu, galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, padažnėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu ar net sąmonės netekimu. Jei tai kartojasi dažnai, žmogus jaučia, kad jo kasdienė veikla apribota, būtina kreiptis į gydytojus. Ši būklė didina griuvimų, traumų, širdies ir kraujagyslių įvykių ir netgi mirtingumo riziką.
– Kokie žmonės dažniausiai susiduria su ortostazine hipotenzija?
– Skirtingais literatūros duomenimis, iki 30 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų patiria ortostazinės hipotenzijos simptomų, bet dažnai jų nesureikšmina. Tačiau ortostazine hipotenzija gali susirgti ir jaunesni, ypač jei organizme trūksta skysčių, po ligų ar chirurginių intervencijų, pradėjus vartoti naujus kraujospūdį mažinančius vaistus ar po ilgesnio gulėjimo.
– Kas vyksta organizme, kai atsistojame? Kodėl atsiranda tokių simptomų?
– Kai atsistojame, dalis kraujo nuteka į apatinę kūno dalį – kojas ir dubenį, todėl sumažėja kraujo grįžimas į širdį, o kartu ir širdies išstumiamo kraujo kiekis per minutę. Normali organizmo reakcija – kraujagyslių susitraukimas (vazokonstrikcija), širdies ritmo pagreitėjimas ir susitraukimo jėgos padidėjimas atkuria kraujo pasiskirstymą. Jei šie kompensaciniai mechanizmai neveikia arba veikia per silpnai, įvyksta ortostazinė hipotenzija.
Galima išskirti tris jos tipus. Neurogeninė – kai sutrikusi autonominė nervų sistema, dažniausiai sergant Parkinsono liga, išsėtine skleroze, Levy kūnelių demencija. Kartais šią būklę sukelia infekcijos ar toksinai – tuomet ji gali būti grįžtama.
Kardiogeninė – kai sumažėjęs širdies minutinis tūris, pavyzdžiui, esant širdies nepakankamumui, širdies amiloidozei, dėl skysčių netekimo.
Mišri (dažniausiai nustatoma) – kai ir sumažėjęs kraujagyslių pasipriešinimas, ir sumažėjęs širdies minutinis tūris. Dažnai pasitaiko sergant diabetu, inkstų, autoimuninėmis ligomis ir nulemta su amžiumi susijusių pakitimų.
Ortostazinė hipotenzija gali pasireikšti silpnumu, galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, padažnėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu ar net sąmonės netekimu. Ši būklė didina griuvimų, traumų, širdies ir kraujagyslių įvykių, netgi mirtingumo riziką.
– Kaip sau padėti arba kaip ortostazinė hipotenzija gydoma?
– Pirmas žingsnis – įvertinti, ar žmogus vartoja pakankamai skysčių, kokius medikamentus naudoja, ar jie nesukelia ortostazinės hipotenzijos. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių – apie 1,5–2,5 l per dieną, tačiau tikslų kiekį turėtų nustatyti gydytojas. Rekomenduojama valgyti mažomis porcijomis ir dažniau, vengti daug greitųjų angliavandenių turinčio maistą, kartais rekomenduojama padidinti druskos kiekį iki 6–9 g per dieną, nebent sergama inkstų ar širdies ligomis.
Svarbu lėtai keisti kūno padėtį – neatsistoti staigiai, ypač po ilgo pasilenkimo ar tupėjimo, miegoti pakėlus lovos galvūgalį bent 10 cm, dėvėti kompresinius drabužius, ypač dengiančius kojas ir pilvą, stiprinti kojų ir pilvo raumenis. Reguliari fizinė veikla, ypač stiprinanti kojų raumenis, taip pat padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir sumažinti sinkopių pasikartojimo riziką. Jei nustatoma širdies patologija, nulemianti sinkopes, mūsų sektoriaus gydytojai parenka individualų gydymą ir prevencines priemones. Gydymo pasirinkimas visada priklauso nuo konkretaus paciento būklės, gretutinių ligų ir simptomų sunkumo.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie į galvos svaigimą numoja ranka?
– Negalima nuvertinti šių simptomų, nes jie gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Be to, kai griuvate dėl staigaus galvos svaigimo – tai papildomas pavojus sveikatai. Kreipdamiesi į gydytojus laiku, galite užkirsti kelią rimtesniems negalavimams ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Kardiologijos klinikoje neseniai įsteigtas Sinkopių sektorius, skirtas ligoniams, patiriantiems pasikartojančių nualpimų ar staiga prarandantiems sąmonę. Čia jie išsamiai tiriami, siekiant nustatyti priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymą, kad sumažėtų griuvimų, traumų ar gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Kasmet šiame sektoriuje planuojama ištirti apie 400 ligonių iš visos Lietuvos. Norint užsiregistruoti į konsultaciją, reikia šeimos gydytojo siuntimo kardiologo konsultacijai.
(be temos)