Trijų grupių vaistai

"Solidarumas" – tai tarptautinis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, siekiantis įvertinti papildomą gydymą hospitalizuotiems ligoniams. Jis atliekamas 100 šalių. Lietuvoje atrinkti pacientai šiais vaistais gydomi Santaros klinikose Vilniuje. Pasak šių klinikų Infekcinių ligų centro vadovės profesorės Ligitos Jančorienės, šio klinikinio tyrimo protokolas PSO nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, tyrimų rezultatais bei ekspertų patirtimi. Santaros klinikose į tyrimą jau įtraukti 49 Infekcinių ligų centro COVID-19 infekcija užsikrėtę pacientai. 51 proc. pacientų atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirti trijų grupių vaistai, tarp kurių – ir naujausias antivirusinis tiriamasis preparatas, kurio efektyvumo rezultatai jau yra įrodyti. Praėjusią savaitę Lietuvos bioetikos komitetas ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pritarė esminei "Solidarumo" tyrimo protokolo pataisai dėl dar dviejų naujų tiriamųjų preparatų įtraukimo į COVID-19 infekcijos gydymo pasirinkimą.

Pacientai toleravo gerai

L.Jančorienė teigia, kad pacientai tiriamuosius vaistus toleravo gerai, jų sukeltų nepageidaujamų reakcijų nenustatyta: "Infekcinių ligų centre gydomi pacientai noriai sutinka dalyvauti šiame tyrime ir kartu su gydytojais džiaugiasi gautais gydymo rezultatais, vartojant tiriamuosius vaistus."

Edita Strumilienė: ši infekcija medicinos istorijoje yra nauja, dėl to stebėti pacientų savijautą ir jų sveikimo procesą, vertinti liekamųjų reiškinių riziką būtina dėl paties paciento ir dėl medicinos mokslo pažangos COVID-19 infekcijos srityje. Asmeninio archyvo nuotr.

Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė sako, kad žmonės, persirgę sunkia koronaviruso infekcija, ypač sunkia pneumonija, išrašyti iš stacionaro toliau stebimi gydytojo pulmonologo ambulatoriškai: vertinama, kokia yra plaučių funkcija, kaip pacientas toleruoja fizinį krūvį, koks yra kraujo įsotinimas deguonimi, taip pat atliekama radiologinė kontrolė. Tokiu būdu mažinamas pavojus patirti liekamųjų reiškinių.

Būna liekamųjų reiškinių

Pastebėta, kad persirgus koronaviruso infekcija neretai pasireiškia liekamųjų reiškinių. Praėjus 1,5–2 mėnesiams po ligos, dažniausiai pacientus vis dar vargina neatsinaujinęs skonio ir uoslės pojūtis, išlieka didelis bendras nuovargis, silpnumas, dažnam slenka plaukai, atsiranda migruojantis skausmas. Neretai kraujospūdis ar cukrinis diabetas tampa nekontroliuojami, gali atsirasti neurologinių sutrikimų. Pasveikusiems pacientams tenka konsultuotis ir su kitų specialybių gydytojais. Kai kuriems pacientams po šios virusinės infekcijos prireikia pulmonologo pagalbos. "Pasikonsultuoti atvyksta žmonės, gydyti reanimacijos–intensyviosios terapijos skyriuje, sirgę sunkia pneumonija, kuriems buvo papildomo deguonies poreikis. Ši infekcija medicinos istorijoje yra nauja, dėl to stebėti pacientų savijautą ir jų sveikimo procesą, vertinti liekamųjų reiškinių riziką būtina dėl paties paciento ir dėl medicinos mokslo pažangos COVID-19 infekcijos srityje", – teigia gydytoja E.Strumilienė.

Gydymas kainavo 1,25 mln. eurų

COVID-19 pacientų gydymas Lietuvai kainavo apie 1,25 mln. eurų. Tai sudaro 0,08 proc. visų išlaidų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms, remdamasi Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, skelbia BNS.

VLK skaičiavimu, vidutinė naujuoju koronavirusu sergančio asmens gydymo kaina ligoninėje mokesčių mokėtojams atsieina 1 960 eurų. "Ši kaina kiekvienu gydymo atveju yra skirtinga ir priklauso nuo gydymo trukmės, gretutinių ligų ir taikyto gydymo metodo", – teigė VLK atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Daugiausia Lietuvoje kainavęs COVID-19 paciento gydymas mokesčių mokėtojams atsiėjo 130 tūkst. eurų. Šiam ligoniui taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija – gydymo metodas, naudojamas ypač sunkiems ligoniams, kuriems nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija.

VLK duomenimis, COVID-19 molekulinis PGR tyrimas vienam asmeniui, skaičiuojant tik medžiagų savikainą, valstybei atsieina apie 20–30 eurų. Už pacientą, apsilankiusį ar stebėtą ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, ligonių kasos sumokėjo vidutiniškai po 70 eurų.