- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savo naujoje novatoriškoje knygoje „The Animals Among Us: How Pets Make Us Human“ („Gyvūnai tarp mūsų. Kaip naminiai gyvūnai daro mus žmonėmis“) antrozoologas Johnas Bradshaw rašo: „Įdomiausia tai, jog visuomenė su dideliu entuziazmu priima nuostatą, kad naminiai gyvūnai yra tikra panacėja nuo ligų.“ Bet ar išties gyvūnai turi terapinių savybių?
Apie tai – dr. Halo Herzogo straipsnis portale „Psychology Today“.
Virginijos sandraugos universiteto tyrėjai nustatė, kad bendravimas su gyvūnais neturi jokio poveikio ligoninėje gulinčių vaikų skausmui ir nerimui, o Toronto universiteto tyrėjai pranešė, kad, norint sušvelninti nuo depresijos ir nerimo kenčiančių žmonių simptomus, terapinis jodinėjimas nėra veiksmingesnis nei slidinėjimas.
Taigi kyla klausimas, kodėl žmonės yra tokie tikri, kad gyvūnai gydo žmonių širdis ir sielas? Viena hipotezė – kad žmonių galvosenai didelės įtakos turi tam tikra mąstymo klišė, į kurią atkreipiamas dėmesys kognityvinėje psichologijoje. Tai mintis, kad mūsų įsitikinimus ypač veikia informacija, kurią gauname dažniausiai.
Tačiau kai kurie žmonės yra labiau linkę priimti greitai plintančius įsitikinimus, panašiai kaip tie, kas žiemą gripu suserga greičiau nei jų draugai. Ar tai pasakytina ir apie idėjas, kurios labai išpopuliarėja, pavyzdžiui, apie įsitikinimą, kad šunys, arkliai ir delfinai gali būti naudingi terapijoje, ir, jei taip, kokie veiksniai lemia, kad žmonės yra labiau pasirengę tikėti, kad naminiai gyvūnai yra panacėja nuo ligų? Jeilo universiteto Psichologijos fakulteto moksliniai bendradarbiai Molly Crossman ir Alanas Kadzinas šį klausimą nagrinėjo neseniai leidinyje „The Journal of Clinical Psychology“ paskelbtame tyrime. Jų tyrimo rezultatai yra svarbūs tyrėjams, terapeutams ir visuomenei.
Paaiškėjo, kad tie tyrimo dalyviai, kuriems patinka naminiai gyvūnai, netikrą naujienų pranešimą apie gyvūnų terapiją vertino labai teigiamai.
Konkrečiai jie ieškojo atsakymo į du klausimus. Pirma, ar žmonės apskritai yra linkę manyti, kad gyvūnų terapija yra pranašesnė už kitas alternatyvias ar papildomas terapijas, tokias kaip muzikos terapija ir masažo terapija? Antra, ar požiūris į naminių gyvūnų laikymą skatina žmones sutikti su tuo, kad gyvūnų terapija yra tinkamas būdas gydyti psichologinius sutrikimus?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, M. Crossman ir A. Kazdinas tyrimui pasitelkė grupę suaugusių žmonių. Paaiškėjo, kad apskritai grupės dalyviai nemanė, kad gyvūnų terapija yra kuo nors pranašesnė už kitokius nerimo gydymo būdus. 210 dalyvių požiūriai neišsiskyrė pagal tai, kaip jie vertino gyvūnų, muzikos ir masažo terapijos priimtinumą ar veiksmingumą.
Tačiau, kai M. Crossman ir A. Kazdinas palygino žmonių, kurie į naminių gyvūnų laikymą žiūri teigiamai ir neigiamai, atsakymus, išryškėjo dideli skirtumai. Paaiškėjo, kad tie tyrimo dalyviai, kuriems patinka naminiai gyvūnai, netikrą naujienų pranešimą apie gyvūnų terapiją vertino labai teigiamai. Ir priešingai, asmenys, kurių požiūris į naminius gyvūnus buvo labiau neigiamas, nebuvo linkę besąlygiškai priimti gyvūnų terapijos naudos.
Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, naminius gyvūnus palankiau vertinantys žmonės buvo pasirengę patikėti žiniasklaidos pranešimais, kad gyvūnai gali būti naudingi terapijoje. Šios išvados turi svarbių pasekmių. Pirma, jos verčia atmesti mintį, kad įsitikinimą apie terapines gyvūnų galias paprasčiausiai išplatino žiniasklaida. Tiesiog tie, kas teigiamai žiūri į gyvūnus kompanionus, yra daug labiau linkę priimti informaciją, kad gyvūnų terapija yra veiksminga.
Be to, tyrimai turi padarinių gyvūnų terapiją tiriantiems specialistams. Per pastaruosius 30 metų straipsnio autoriui dr. H. Herzogui teko susidurti su šimtais mokslininkų, tiriančių žmonių ir gyvūnų sąveiką, ir beveik jiems visiems (įskaitant patį autorių) patinka naminiai gyvūnai. Tačiau įsitikinimas, kad naminiai gyvūnai turi gydomųjų galių, nebūtinai yra pagrįstas mokslu.
Kaip 1984 m. rašė Alanas Beckas ir Aaronas Katcheris, „tyrėjai, kurie nagrinėja bendravimo su naminiais gyvūnais poveikį, paprastai yra linkę atsisakyti kritiškai vertinti tyrimų išvadas ir palankiai žiūri į nuostatą, kad gyvūnai gali būti naudingi terapiškai“. M. Crossman ir A. Kazdinas antrina teigdami, kad prisirišimas prie naminių gyvūnų gali būti trūkumas vertinant gyvūnų terapijų veiksmingumą. Jie pabrėžia, jog tyrėjai šioje srityje turi būti ypač budrūs, kad išvengtų nesąmoningo šališkumo gyvūnų terapijos tyrimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų1
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...
-
Prasidėjusiame diabeto prevencijos ture pasitikrino virš tūkstančio žmonių2
Šeštadienį Lietuvoje prasidėjusiame diabeto prevencijos ture jau pasitikrino virš tūkstančio žmonių. ...
-
Lietuvoje pradedamas diabeto prevencijos turas4
Šeštadienį Vilniuje, Kėdainiuose, Marijampolėje bei Palangoje pradedamas diabeto prevencijos turas per Lietuvą. ...
-
Su nėščia žmona lėktuvu skridęs vyras neteko sąmonės ir mirė40
Italijoje aviacijos kompanijos „Ryanair“ keleivis skrydžio metu neteko sąmonės ir neišgyveno. Vyras skrido kartu su nėščia žmona, su kuria buvo susituokęs tik pernai. ...