- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teigiamos emocijos ir nuoširdus juokas – tai viena gražiausių dovanų, kurią gyvenimas mums gali įteikti. Net kai atrodo, kad tai niūriausia diena tavo gyvenime, užtenka tik nuoširdžiai pasijuokti ir diena tampa ryškesnė, o vakaras šviesesnis. O galbūt jums yra tekę juoktis ir spinduliuoti laime taip, kad staiga jus kankinantis skausmas liovėsi?
Juokas padeda pasveikti
Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius Normanas Cousinsas, ilgus metus dirbęs Amerikos politikos žurnalistu, po itin varginančios ir įtemptos komandiruotės Rusijoje sužinojo, kad serga itin reta ir nepagydoma liga – ankiloziniu spondilitu. Dėl šios ligos vyras kentė neapsakomai stiprų stuburo skausmą, o po kelių mėnesių nebegalėjo judėti ir valgyti. Kai gydytojai konstatavo faktą, kad pasveikti yra tik viena galimybė iš 500, N.Cousinsas nusprendė, kad jo kelionė žemėje taip greitai nesibaigs. Vyras buvo įsitikinęs, kad ligą sukėlė nuolatinis nuovargis ir stresas, pažeidęs jo imuninę sistemą, todėl jo užduotis buvo paprasta – sustiprinti imuninę sistemą.
N.Cousinsas pagalvojo, kadangi neigiamos emocijos prisidėjo prie jo ligos atsiradimo, teigiamos turėtų padėti jam jaustis geriau. Taigi, gydytojams leidus, skyrė sau juoko terapiją.
Jis išėjo iš ligoninės ir pradėjo vartoti labai dideles vitamino C dozes. Po daugiau nei penkias valandas per dieną šis žmogus praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas arba klausydamasis linksmų istorijų ir anekdotų. Jis pastebėjo, kad po 10 min. juoko praeidavo skausmai. Laikas bėgo, jo būklė nuolat gerėjo, o po dvejų metų N.Cousinsas visiškai atsistojo ant kojų ir sugrįžo į darbą.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorės, sveikatos psichologės Aušros Norės, po šio įvykio didelė dalis mokslininkų bendruomenės sutelkė dėmesį į juoko ir teigiamų emocijų įtaką žmonių sveikatai – pradėjo daug mokslinių tyrimų projektų, kurie nustatė, kad viskas, kas kelia geras ir teigiamas emocijas, gali padėti pasveikti.
Žmonių duodamų kyšių vertė paprastai nėra didelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos.
Duodamas kyšį nuskriaudi save
Kai žmogus susiduria su liga, kuri sukelia skausmą ar kitokį diskomfortą, nieko nelaukęs vyksta pas gydytoją ir tikisi visokeriopos pagalbos. Tačiau, veikiamas skausmo, nerimo ir baimės, neretai gali pagalvoti, kad gydytojui verta įduoti vokelį, nes tuomet gydymas neva vyks greičiau ir sklandžiau.
Remiantis gyventojų nuomonės apklausomis, dažniausiai tokiam veiksmui ryžtasi moterys ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės. Jų duodamų kyšių vertė paprastai nedidelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos, kurias atiduodami medikui jie labiausiai nuskriaudžia save.
Pinigai, kuriuos pacientai skiria padėkoms vokeliuose, galėtų būti investuojami į jų pačių gerovę ir geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali būti apsilankymas teatre ar parodoje, iškyla su šeima, sveikatinančios ir atpalaiduojančios procedūros ar tiesiog buvimas gryname ore. Svarbiausia, kad veikla keltų tik geras emocijas, skatintų juoktis. O juokas gyvenime yra labai svarbus, taip pat kaip maistas, deguonis ir vanduo. Ne veltui sakoma, kad laiminga širdis yra geriau už bet kokį vaistą.
Didžiausia atsakomybė už jūsų sveikatą tenka jums
Dauguma vis dar mano, kad už jų sveikatą ir gerovę atsako medikai, tačiau toks požiūris neteisingas. Žmogaus gerą fizinę ir emocinę savijautą daugiausia lemia ne sveikatos apsaugos kokybė, bet pats žmogus, jo požiūris ir gyvensenos įpročiai. Tai patvirtina ir Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Eligija Laurusevičienė. Pasak jos, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, medicina ir sveikatos apsaugos kokybė mūsų sveikatai daro įtaką tik 10 proc. Akivaizdu, kad didžiausia atsakomybė krinta ne ant gydytojų pečių, o ir kyšis čia jau niekuo nepadės.
„Aš negaliu nurodinėti žmonėms, kur ir kaip jie turėtų leisti savo uždirbtus pinigus, bet kaip gydytoja galiu patarti daugiau dėmesio skirti sau. Sveikai ir teisingai maitintis, sportuoti, kad būtų palaikomas geras raumenų tonusas, bei išmokti susigyventi su viskuo, ką mums atsiunčia gyvenimas, nes įtampa ir stresas geriau jaustis nepadės“, – sako šeimos gydytoja E.Laurusevičienė.
Medikė, paklausta apie emocijų įtaką sveikatai, teigia, kad ne tik neigiamos nuotaikos daro įtaką sveikatai, bet ir teigiamos. „Gera emocinė būklė yra būtina sveikimo procesui. Pozityviai nusiteikęs pacientas sveiksta greičiau, o kad jo pozityvumas nedingtų, labai svarbu gyvenime bendrauti su tais žmonėmis, kurie tą optimizmą skleidžia“, – įsitikinusi medikė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...