Reikia pakankamai vandens

Pasak A.Tamelio, tam tikra dieta neabejotinai padeda sumažinti hemorojų. "Dieta yra labai svarbi stabdant hemorojaus atsiradimą ir jo progresavimą. Hemorojus susijęs su tuštinimosi sutrikimais: vidurių užkietėjimu, negalėjimu lengvai tuštintis, stanginimusi. Taigi, dieta turėtų būti minkštinanti vidurius. Žmogus turi gauti daug nevirškinamų augalinių skaidulų ir skysčių – bent 2 l per dieną. Nes skaidulos be vandens neveikia, o, gavusios vandens, jį sugeria – išbrinksta", – aiškino profesorius.

Kad neatsirastų arba neprogresuotų hemorojus, patariama vengti maisto, kietinančio vidurius. Pavyzdžiui, ryžių, kepinių iš baltų miltų. A.Tamelio žodžiais, rūkyti ar kiti apdorotos mėsos gaminiai tiesioginės įtakos hemorojaus atsiradimui ar šios ligos progresavimui neturi. "Jie nei pagerina, nei pablogina tuštinimąsi. Tik tiek, kad žmonės, kurie valgo daug mėsos produktų, dažnai valgo mažai daržovių ir jų viduriai tampa kietesni. Tiesa, diskomforto jausmas gali atsirasti, jei valgomas labai aštrus, burną deginantis maistas. Jis žarnyne apdorojamas, tačiau dalis jo pasišalina. Ir, jei pasišalina daug tokio maisto, tuštinantis degina", – sakė pašnekovas.

Kokios liaudiškos priemonės padeda nuo hemorojaus? Ar iš tiesų padeda zuikio taukai?

Chirurgijos klinikos vadovo teigimu, jie gali padėti nebent tais atvejais, kai patiriama hemorojaus komplikacija – hemorojinio mazgo įstrigimas ir trombozė: "Tokiais atvejais mes, gydytojai, naudojame medicininius tepalus, tačiau yra žmonių, manančių, kad tam geriausiai tinka zuikio taukai. Na, tai taip pat yra riebalas, kuriuo pasitepus žmogaus savijauta tampa geresnė."

Reikia aiškintis, ar hemorojus neslepia kažkokios kitos ligos. Dažniausiai nustatome tik šią ligą, tačiau tai būna visos diagnostinės kelionės pabaigoje.

Vis dėlto didelio efekto gydant liaudiškomis priemonėmis profesorius pataria nesitikėti. "Rimtam gydymui reikia gyvenimo būdo ir dietos pokyčių. Beveik pusei sergančiųjų hemorojumi to užtenka. Kitai pusei reikia vidurius laisvinančių vaistų. Operacijos prireikia iki 10–15 proc. sergančiųjų šia liga", – aiškino A.Tamelis.

Kada reikia kolonoskopijos?

Pasak profesoriaus, dėl hemorojaus kolonoskopijos (storojo žarnyno endoskopinio tyrimo – red. past.) atlikti nereikia – šią ligą galima diagnozuoti apžiūrėjus pacientą. "Tačiau yra situacijų, kai kolonoskopiją atlikti būtina. Mes ne visada žinome, ar žmogus tikrai serga hemorojumi. Didžiausias hemorojaus pavojus yra tas, kad jo požymiai gali maskuoti kitas ligas. Tai turime išsiaiškinti. Dažniausiai nustatome tik šią ligą, tačiau tai būna visos diagnostinės kelionės pabaigoje", – pasakojo klinikos vadovas.

Algimantas Tamelis. Laimučio Brundzos nuotr.

Kolonoskopija atliekama pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Ši programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Jiems vieną kartą per du metus gali būti atliekamas slapto kraujo išmatose (slapto kraujavimo) testas. Jei testo atsakymas neigiamas, daroma išvada, kad žmogus storosios žarnos vėžiu neserga, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas turi išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą tolesniems tyrimams. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Vis dėlto A.Tamelis pabrėžė, kad slapto kraujavimo testas atliekamas tik tais atvejais, kai žmogus nieko blogo nejaučia ir išmatose nesimato kraujo. "Jei kraują pastebi, tokio tyrimo nereikia. Ir savavališkai jo daryti nerekomenduojame, nes žmogus gali ne taip interpretuoti tyrimo rezultatus. O kalbant apie kolonoskopiją, tai jaunam žmogui iki 50 metų, kuriam vėžinės ligos paveldėjimas neįtariamas, patiriančiam tipinius hemorojaus simptomus, toks tyrimas nereikalingas", – pašnekovo žodžiais, tokiems žmonėms šis tyrimas skiriamas tik tada, jei hemorojaus simptomai netipiniai.

Valytis ar apsiprausti?

Į klausimą, ar žmonės, kurių hemorojiniai mazgai yra išorėje, po tuštinimosi turėtų apsiprausti, klinikos vadovas atsakė: "Visi žmonės turėtų būti švarūs ir po tuštinimosi turėtų apsiplauti. Tai galioja ir sergantiems hemorojumi, ir nesergantiems. O jei hemorojiniai mazgai iškritę, tai išeinamoji anga truputį deformuojasi, atsiranda raukšlių, todėl reikia kruopštumo po tuštinimosi norint pašalinti visus išmatų likučius. Vanduo tam tinka geriau nei popierius, kuris visų nešvarumų nenuvalo. Bendra medicininė rekomendacija – kai tiktai galima, po kiekvieno tuštinimosi šiltu vandeniu be muilo apsiplauti. Ne šveisti, trinti, o apsiplauti. Tada mažiau odos pažeidimų, perštėjimo, niežėjimo ir geresnė savijauta."

Pasiteiravus, ką reiškia nepasituštinimo jausmas tiesiojoje žarnoje, A.Tamelis atsakė, kad tai gali būti grėsmingas simptomas, jei jis pastovus ir atsirado neseniai, keleto mėnesių bėgyje: "Tai nebūtinai reiškia, kad yra kažkoks darinys, auglys ar navikas. Tai dažniau būna hemorojinis mazgas, kartais – pūlinys ar išaugos. Jos visiškai nepavojingos, bet žmogus jas jaučia. Tačiau jei tie simptomai neseni, reikia išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl jie atsirado. Jei tai tęsiasi daugybę metų, niekas neseniai nepasikeitė, tai greičiausiai nėra grėsmingas požymis."

Profesoriaus teigimu, 80–90 proc. žmonių, kurie galvoja, kad serga hemorojumi, juo ir serga. O likusiems 10–20 proc. dažniausiai diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. "Taigi, kai atsiranda nauji simptomai, reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, dėl ko jie atsiranda, kokia tai gali būti liga", – ragino pašnekovas.