Anot jos, nuo praėjusio pirmadienio susirgimai koronavirusu Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc. visų Lietuvos atvejų, o nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai.

Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius – pirmadienį reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc., teko pridėti papildomas gydymo ir reanimacijos lovas.

„Vakarų Lietuvoje situacija priešinga – Šiaulių regione praėjusią savaitę net tris dienas nebuvo nė vieno paciento reanimacijoje. Tikėtina, kad tokie regioniniai skirtumai susiformavo dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų“, – teigiama apžvalgoje.

Joje nurodoma, kad pandemijos pagreitis visoje Lietuvoje 11 dienų yra teigiamas.

„Esamas atvejų augimas šiuo metu labai panašus į tą, kurį matėme spalio pabaigoje (...). Jeigu toks pagreitis išsilaikytų balandžio antroje pusėje, pasiektume 2 tūkst. atvejų per dieną“, – nurodoma apžvalgoje.

Palyginus su praėjusia savaite, pirmadienį naujų atvejų skaičius augo 35 proc., antradienį – 28 procentais.

Pagal gautus tyrimų rezultatus labai tikėtina, kad Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse ši atmaina sudaro 70 proc. (ir daugiau) naujų nustatomų atvejų, tačiau ir kitoje Lietuvos dalyje jos paplitimas sudaro mažiausiai 25 proc.

Apžvalgoje nurodoma, kad „pagal praėjusią savaitę atliktus S-geno iškritų ir N501Y mutacijų tyrimus“ tikėtina, jog britiškoji atmaina yra paplitusi beveik visoje Lietuvoje, tačiau jos vyravimas matomas tik Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse.

„Pagal gautus tyrimų rezultatus labai tikėtina, kad Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse ši atmaina sudaro 70 proc. (ir daugiau) naujų nustatomų atvejų, tačiau ir kitoje Lietuvos dalyje jos paplitimas sudaro mažiausiai 25 proc.“, – rašoma dokumente.

„Kituose regionuose atmaina įsivyraus po 2–3 savaičių, tad, nesuvaldžius epidemiologinės situacijos, jose dinamika turėtų būti panaši į tą, kurią matome Vilniuje“, – teigiama jame.

Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 1608 ėminių sekoskaita ir aptikta 225 britiškosios bei du Pietų Afrikos viruso linijų atvejai. Mėginiai sekoskaitai  atrenkami atsitiktinai.

Kaip rašoma apžvalgoje, teigiamų tyrimų procentas šiek tiek augo, bet padidėjo ir didžiausią susirūpinimą keliantys rodikliai – simptominių tirtų asmenų skaičius, nustatytų teigiamų tyrimų dalis tarp jų ir savivaldybių skaičius, kuriose padaugėjo atvejų ar teigiamų tyrimų dalis.