- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas socialiniame tinkle pasidalijo mintimis apie siūlymą visus jaunus gydytojus išsiųsti į regionus atidirbti po rezidentūros. Skubiosios medicinos gydytojo rezidento teigimu, apie gydytojų rezidentų judumą reikia kalbėti rezidentūros metu, o ne po jos.
Įrašu K. Kilčauskas sutiko pasidalyti ir su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.
„Per paskutinius 10 metų jau antrą kartą grįžtame prie siūlymo Seime visus jaunus gydytojus išsiųsti į regionus atidirbti po rezidentūros. Nebesvarbu kas valdžioje – socialdemokratai ar konservatoriai. Taip, problema opi. Pacientai skundžiasi, kad nėra kaip patekti pas gydytoją. Pas kuriuos patenka, dažnai jau turėtų eiti užtarnauto poilsio, o ne kamšyti sistemos personalo skyles.
Šioje vietoje mes susiduriame su realybe, kad per paskutinius 31 nepriklausomybės metus:
– nesukurta sveikatos apsaugos tinklo vizija. Kur ir kokių paslaugų reikia?
Kadangi bijoma net liestis prie medikų krūvio problemos, vienam slaugytojui gali tekti nuo kelių iki keliasdešimt pacientų per budėjimą.
– Neturint vizijos, neįmanoma prognozuoti, kur ir kokių specialistų trūksta ir trūks.
– „Sodra“, ligonių kasos nemonitoruoja sistemos. Duomenys fragmentiški, nepanaudojami analizei.
– Kadangi bijoma net liestis prie medikų krūvio problemos, vienam slaugytojui gali tekti nuo kelių iki keliasdešimt pacientų per budėjimą. Taip pat ir su gydytojais. Nusprendus kas yra saugu pacientui, gali tekti uždaryti skyrius.
– Medikų atlyginimai vis dar neatitinka EBPO santykinių dydžių. Paimi šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU), padaugini iš koeficiento. Tiesą sakant iš visų sveikatos sektoriaus darbuotojų – gydytojų atlyginimai labiausiai nutolę nuo EBPO standartų.
– Turime vieną mažiausių (konkuruojame su Latvija) sveikatos sektoriaus finansavimų visoje Europos Sąjungoje. Taip pat vieną didžiausių priemokų iš kišenės procentą. Mokame patys už vaistus, už odontologines paslaugas. Tiek ir tos nemokamos sveikatos apsaugos.
– Gydytojai rezidentai susigrūdę Vilniuje ir Kaune. Nėra jokių sąlygų išvažiuoti į kitus regionus. Net lengviau darbintis med. gydytoju, ką daugelis ir daro. Judumo sistema veikia tik ant popieriaus ir yra niekaip neprižiūrima. Žodžiu, vienu metu gydytojai rezidentai kamšo Vilniaus ir Kauno personalo skyles, o laisvu nuo darbo laiku dar pakamšo ir visos likusios Lietuvos personalo skyles.
Šalys, kurių pavyzdžiu remiamasi siūlant atidirbti po rezidentūros:
– Latvijoje dar 2015 metais priimta įstatyminė bazė, kurioje parašyta, kad mediko teisės yra žemiau paciento. Suprask, jei spjaus į veidą, atsiprašyti turi medikas. Tai lėmė krūvą neadekvačių sprendimų. Vienas iš jų atidirbti po rezidentūros. Emigracija išaugo, paslaugų netolygumai padidėjo.
– Graikija. Ten išvis jokio atidirbimo po rezidentūros nėra. Darbas regione yra studijų proceso dalis.
Vienu metu gydytojai rezidentai kamšo Vilniaus ir Kauno personalo skyles, o laisvu nuo darbo laiku dar pakamšo ir visos likusios Lietuvos personalo skyles.
Žvelgiant į kitas valstybes: kuo didesnė šalis, tuo didesnė ir specialistų pritraukimo į regionus problema:
– Specialistą regione išlaiko santykiai su kolegomis, su administracija ir galimybė realizuoti savo specialybę, adekvatūs darbo krūviai.
– Regione labiau linkęs dirbti žmogus, kuris pats yra iš to regiono. Einama į mokyklas, kalbamasi su moksleiviais, bandoma sudominti medicinos studijomis, padedama susigaudyti sistemoje ir net finansuojamas mokslas.
– Vykimas į regionus praktikai yra didelė dar ikidiplominių arba medicinos studijų dalis.
– Laisvas gydytojų rezidentų judumas rezidentūros metu. Judumo klausimus sprendžia ne skyriaus ar klinikos vadovas, kuriam rezidentas reikalingas kamšyti personalo skyles, o pats rezidentas. Sudaromos sąlygos nuotoliniam mokymuisi universitete, pasirūpinama būstu, transporto išlaidomis, mokami priedai. Sudaromos galimybės bazėje dirbti papildomai.
– Vyksta išorinis studijų ir rezidentūros bazių kokybės monitoravimas. Pripažįstama, kad bet koks laikas nekokybiškoje bazėje, net regione, yra per didelė kaina sumokėti gydytojo ruošime.
Taigi, metas kalbėti apie gydytojų rezidentų judumą rezidentūros metu, o ne po jos“, – socialiniame tinkle rašė medikas.
Freepik.com nuotr.
Kaip portale kauno.diena.lt rašyta savaitės pradžioje, siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.
Pasak jo, Seimo analitikų pateiktais duomenimis, panaši tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų kaimyninėje Latvijoje. „Mes siūlome ketverius metus padirbėti Lietuvoje, aišku, galime kalbėti ir apie trumpesnį laiką, siūlome patį principą, jei būtų finansuojama mažiau, 50 proc., atitinkamai mažiau, o jei pats finansuoja – tada rinktųsi, kur nori, arba gali finansuoti pati įstaiga“, – pataisas pristatė komiteto vadovas.
Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Jei valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.
Metas kalbėti apie gydytojų rezidentų judumą rezidentūros metu, o ne po jos.
Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.
Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.
Pataisų aiškinamajame rašte taip pat remiamasi tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, kad rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.
„Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėme, kad Europos Sąjunga neprieštarauja, nelaiko, kad tai darbo jėgos kažkoks suvaržymas, ir siūlome, jei valstybė finansuoja visas rezidentūros studijas, būtų pareiga, rezidentas prašytų valstybės finansavimo, sudarytų trišalę sutartį“, – sakė A. Matulas.
Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...