Opias problemas viešinantis medikas teigia, kad 98 proc. gydytojų rezidentų dirba ir mokosi Vilniaus ir Kauno miestuose. Valstybės kontrolės vykdyta apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusei gydytojų rezidentų gaunamų įgūdžių neužtenka.

„Esame susigrūdę ten, kur skyriai „guminiai“, rezidentūros procesas beveik nemonitoruojamas, labiau atidirbame valandas, nei susirenkame reikalingus įgūdžius. Kai kur valandų atidirbimas neturi nieko bendro su mediko profesija... Nepaisant to, beveik visi gydytojai rezidentai dirba papildomai, pagal kitas darbo sutartis, visoje Lietuvoje. Žodžiu, rezidentūros procesas yra chaotiškas, neprižiūrimas ir sistema pati randa būdų kaip save reguliuoti. Įsigaliojus Pakopinių kompetencijų modeliui tokioje sistemoje pirmiausia nukentės pacientai ir rezidentai“, – feisbuke dėstė K. Kilčiauskas, savo mintimis sutikęs pasidalyti ir su kauno.diena.lt portalo skaitytojais.

Anot jo, pokyčiai reikalingi dabar: rezidentūros programų išorinė kokybės kontrolė, rezidentūros bazių išorinė kokybės kontrolė, skaidrus ir aiškus gydytojų rezidentų judumas užtikrinant socialines garantijas, suteikiant galimybę neprivalomai įsidarbinti rezidentūros bazėje papildomai.

Karolis Kilčiauskas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas pasidalijo keletu atsakymų iš Valstybės kontrolės vykdytos gydytojų rezidentų apklausos: „Rezidentūros vadovas nepriima rezidentų pastabų dėl darbo organizavimo, mokymosi proceso problemų“, „vyresnių gydytojų senovinis požiūris į rezidentą kaip į tarną, kurį reikia išauklėti patyčiomis, gąsdinimais, nuvarginti psichologiškai ir išnaudoti virškrūviu“, „darbas ne su ligoniais, o su popieriais, rezidentai laikomi potencialiais konkurentais, todėl retai sulaukiama mokymo. Į mus dažnai žiūri kaip į naštą, nenori gaišti su mumis laiko aiškinant, pamokant“, „rezidentas dažnai užkraunamas tik popieriniu darbu, o praktinių įgūdžių tobulinimu turi užsiimti po darbo valandų, ne darbo metu“, „rezidentas su bet kokiomis savo problemomis lieka vienas. Vadovams nerūpi, o jei kreipiesi į administraciją, patiri spaudimą visos likusios rezidentūros metu“, „dažnai neužtenka darbo vietų – tenka dirbti su savo asmeniniu kompiuteriu ant sofos ar kokio kito kampo, nes tiesiog nėra paruošta darbo vieta rezidentui. Nepritaikytos poilsio vietos naktinio budėjimo metu, kai nėra ūmių pacientų.“

Anot Skubiosios medicinos gydytojo rezidento, kol džiaugiamės universitetų reitingais lentelėse, šios išvados viešai ignoruojamos.

„Neįsivaizduoju jokio aukštos akademinės kultūros vakarų universiteto, kuris sau leistų į tai nereaguoti. LSMU, VU, kur jūs? Spaudos konferencija, planas į priekį, kažkas... Ar autonomija yra reikalinga tik tada, kai reikia, kad niekas nesikištų į studijų procesą? Ar autonomija reikalinga ir tam, kad būtų kam prisiimti atsakomybę? Ta tyla man labiau primena sovietinę baimę kalbėti apie problemas, nei atvirą idėjoms, laisvą vakarietišką universitetą. Taip už mokesčių mokėtojų pinigus yra ruošiami būsimi gydytojai. Žmonės, pas kuriuos ateiname su bene didžiausiomis savo problemomis. Tai nėra tik universitetų ar ministerijos problema. Tai yra visų mūsų problema. Aš iš savo gydytojo tikiuosi empatijos, bet kai vyksta jo ugdymas, empatijos, palaikymo jam šiandien reikia iš manęs“, – rašė medikas.

Anot jo, mes galime geriau – reikia pasistengti ir investuoti į jaunus medikus, kad ateityje negrįžtume prie dešimtmečiais neišsprendžiamų problemų. Reikia kelti paslaugų kokybę ir tai prasideda nuo medikų švietimo.

K. Kilčiauskas teigia, kad jam asmeniškai rašo gydytojai rezidentai ir teigia bijantys reikšti savo nuomonę. „Skundžiasi, kad bijo reaguoti į įrašus, komentuoti, nors labai palaiko, nes baiminasi kaip sureaguos jų vadovai, – portalui kauno.diena.lt sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas. – Aš gimiau laisvoje Lietuvoje, bet gyvenu kažkokiame sovietmetyje, kuriame žmonės bijo pasakyti savo nuomonę. Tai yra didžiausia visos šitos situacijos tragedija. Kaip mes galime kalbėti apie sprendimus, jei bijome kalbėti išvis?“

Praėjusią savaitę portalas skelbė, kad gydytojai rezidentai Santaros klinikose ne tik sunkiausiu pandemijos metu petys į petį gelbėjo gyvybes, bet šiandien jie sako esantys pavargę ir tapę situacijos įkaitais.